Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 krioklys

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
Ethics and oversight are what you eliminate when you want absolute power.
avatar
Ethics and oversight are what you eliminate when you want absolute power.
POSTS :
2314

REPUTATIONS :
235

CREDIT :
Icon: just, Code: unknown srr, gifs: tumblr


2016-08-22, 13:27

:031:
Back to top Go down
View user profile
Even death has a heart.
avatar
Even death has a heart.
NAME :
Edita

POSTS :
321

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
endless-routine ir hopeforsinner

CLAIM :
Jensen Ackles


2016-11-13, 21:27

Pasivertęs į didžiulį vilko ir žmogaus hibridą, Dominykas klajojo po kalnus skersdamas nekaltas avis ir bandydamas susirasti kokios nors įdomesnės veiklos, kad užimtų galvą nuo minčių apie brolį, gaują ir Sarą, kurią ir vėl porai dienų paliko vieną. Vilkas bėgo neišmintais takais ir gerai pažįstamomis perėjomis, kol pagaliau pasiekė krioklį. Sustojęs apačioje, jis pasilenkė atsigerti ir kad nusiplautų kraują. Vis dar neatvirsdamas į žmogų, Dominykas tai ir darė, nors visą laiką galvojo apie savo vampyrę ir tai, kad paliko ją vieną tokiam ilgam laikui. Gauja bet kada Auksaplaukę galėjo rasti toje trobelėje, arba ji pati savo negrabiais medžioklės metodais juos prisišauks iš kitos miško pusės. Tačiau, grįžti atgal, Dominykas dar nenorėjo ir nutarė, kad pasisotinęs dar gerą pusdienį pasiganys miškuose.



The poets, when they speak of war, talk of the shield wall, they talk of the spears and arrows flying, of the blade beating on the shield, of the heroes who fall and the spoils of the victors, but I was to discover that war was really about food. About feeding men and horses. About finding food. The army that eats wins.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-13, 21:52

Komiška. Nors iš dalies ir šiek tiek apmaudu. Apie ką mes kalbame? Ogi apie Dominick. Kiek Henris gali atsiminti jo buvimą Cul de Louf, šitas tipas jam patiko labiau, negu Acheron, čia faktas. Jie netgi ganėtinai gerai sutarė, kol vyras vadovavo gaujai. Nebuvo geriausi draugai, tuo labiau nebuvo tie, kurie daug kalbėtųsi, bet Henrio duodamas užduotis Dominick įvykdydavo, o to vyrui užtekdavo, jog jį gerbtų. Be to, jo netekdavo tramdyti, kaip tai tekdavo daryti su Acheron, tačiau tai buvo anksčiau.
Kai pastebėjo miškuose pažįstamą figūrą, Henris pasekė jį iš smalsumo. Paprastas smalsumas nuvedė netoli trobelės. Jam nereikėjo užeiti į vidų, reikėjo užuosti orą ir tas perdėtai saldus vampyriškas kvapas privertė Henrį susiraukti. Iš pradžių galvojo, jog suklydo, tačiau vėliau tai, ką pamatė, gan aiškiai įrodė, jog Dominick smarkiai pažeidžia taisykles, kurios buvo gaujos pagrindas. Nebus jis tas, kuris jam aiškins, kaip gyventi, tačiau tokia informacija nepasinaudoti būtų daugiau ar mažiau kvaila.
Lėtai eidamas link krioklio, Henris žinojo, jog tai, ką dabar darys, yra pats kvailiausias jo žingsnis, nes tai gali kainuoti jo gyvybę. Tiesiogine to žodžio prasme. Jei vieną kartą išsigelbėjo nuo Dominick brolio, nereiškia, jog pavyks antrą kartą. Tuo labiau, tai nereiškia, jog jo kuriamas planas išdegs ir jam pavyks išpuikusį Acheron nuversti nuo Cul de Louf vado sosto. Eidamas artyn vilko Henris pasiruošė, jog bet kurią akimirką teks persiversti, jei Dominick jį sugalvotų pulti, bet tikėjosi, jog to daryti nereikės. Prisidegęs cigaretę jis išpūtė dūmus bei sustojo atokiau, stebėdamas vilką. Kol kas nieko nesakė, leido pačiam Dominick'ui pastebėti prašalaitį, sutrukdžiusį jo ramų laiką.



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Even death has a heart.
avatar
Even death has a heart.
NAME :
Edita

POSTS :
321

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
endless-routine ir hopeforsinner

CLAIM :
Jensen Ackles


2016-11-14, 12:00

Šaltas krioklio vanduo gaivino pavargusį kūną, o vėsus rudenio oras maloniai gnaibė kailiu dengtą odą. Prie telkinio, Dominykas praleido gerą pusvalandį. Bent kaip jis pats manė ir jau ketino keliauti atgal į kalnus, kad dar pasilakstytų. Tačiau, vilkas akies kamputyje išvydo rosės pažįstamą objektą. Ward galvojo, kad jį apgauna akys, tačiau giliau įkvėpęs ir leidęs kvapams paliesti receptorius, vilkas suprato su kuo turi reikalą. Henris turėtų būti miręs. Sumaitotą jo kūną, pats Dominykas paliko miško viduryje tam, kad žvėrys sudrąskytų, kaip ir reikalavo vilkolakių tradicija. O dabar jis čia. Gyvas ir sveikas. Akimirką, vyras net sudvejojo, kad gal būt regi vaiduoklį. Visgi, pulti jo - neketino. Šį vilkolakį Dominykas gerbė. Gerbė už tai, kad sugebėjo Cul De Louf suvienyti ir išlaikyti letenoje, ne taip kaip Acheronas. Visi viklkolakiai gerbė Henrį. Todėl, Dominykas atvirto į žmogų ir tik tuomet ėmėsi veiksmų, kurie buvo nelaimėlio prispaudimas prie medžio kamieno. - Ką čia veiki? - Suurgzadamas paklausė ir jau tikėjosi gauti vieną kitą smūgį į paširdžius, žinodamas, kad Jansen lengvai nepasiduos.



The poets, when they speak of war, talk of the shield wall, they talk of the spears and arrows flying, of the blade beating on the shield, of the heroes who fall and the spoils of the victors, but I was to discover that war was really about food. About feeding men and horses. About finding food. The army that eats wins.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-14, 16:43

Vyras iki šiandien atsimena to vakaro įvykius. Atsimena tai, jog jo sąmonė tai atsigaudavo, tai vėl dingdavo. Jautė, jog jo kūnas velkamas žeme ir vėliau paliekamas vidury miško. Jis buvo toks silpnas, jog nesuvokė nei kas jį velka, nei kur. Stebuklas, jog nė vienas iš Cul de Louf gaujos nenusprendė patikrinti ar Henris tikrai miręs. Tai būtų nulėmę, ar šiandien jis tikrai stovėtų čia ir žvilgsniu tyrinėtų Dominick. Jo atvirtimas į žmogų buvo gera pradžia, bet pasisveikinimas ne visai patiko Christopher.
- Labas ir tau, Dominick. – išpūsdamas cigarečių dūmus tiesiai į vyro veidą, Henris numetė cigaretę į šoną. Kiek pakraipęs galvą jis tarsi „patogiau“ įsitaisė, jei tokią jo padėtį būtų galima vadinti patogia ir kreipai vyptelėjo.
- Tavo vietoje taip nedaryčiau. – žvilgtelėjęs į Dominick Henris nubloškė jo ranką, kuria vyras jį buvo prirėmęs prie medžio kamieno ir jos nepaleisdamas užlaužė ją, atsidurdamas už Ward ir nešvelniai prirėmė jį patį prie medžio.
- Abejoju, jog tavo draugė apsidžiaugtų, jei tau kas nors atsitiktų. Pagalvok ir apie ją. Visiškai viena, Cul de Louf miškuose. Spėju dar labai jauna, tad kažin ar deramai moka kautis, tuo labiau prieš kelis ar net daugiau vilkolakių. Turbūt numanai, kas būtų, jei Acheron netyčia ją ten užtiktų arba gautų informacijos apie vampyrę, kuri gyvena netoliese. – tvirtai laikydamas užlaužtą vyro ranka tai pasakė visiškai ramiai. Neketino Dominick teisti dėl tokio pasirinkimo. Žinoma, jei jis būtų gaujos vadas ir sužinotų, jog vienas iš jų susidėjo su vampyru, kažin ar tokio pasigailėtų, bet Henris pasikeitė. Galbūt ne taip griežtai žiūri į taisykles. Galbūt, tik galbūt jis leistų tokiam gaujos nariui gyventi, bet jis būtų ištremtas, išplėštas iš gaujos. Su Acheron taip nebūtų, jam teko garbės su juo susipažinti. Christopher abejojo, jog toks žmogus pasigailėtų net brolio.



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-10, 19:26

Bet kurią dieną, Douglas mieliau rinktusi barą ar kokį klubą, tačiau jau jo organizme ir taip per daug alkoholio. Tad padarė išimtį ir nukeliavo kur nebūtu žmonių ir pats galėtu ramiai pakvėpuoti grynų oru. Dar namuose susimaišė tam tikro gėrimo, kuris puikiai prablaiviną, tačiau tam reikia šviežio oro. Tad pats pėstute priėjo šitą krioklį, kurį jau senokai lankė. Vaizdas buvo puikus ir niekuomet žmonės čia nesivaikščiodavo, dėl jo atokumo.
Dabar vaikinas išgėrė gėrimą ir atsisėdo ant tokių didelių akmenų palei krioklį, kad akimis sektu bėgantį žemyn vandenį. Neėjo arčiau, nes buvo vėsoka ir vanduo per daug šaltas, net jam. Peršalti turbūt bijo.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-10, 19:34

Tikriausiai keisčiausias dalykas, kad vandens mergaitė ėjo link vandens nebijodama, kad jei sušlaps jei reiks slėpti savo uodegą. Tačiau baimės jausmo ji nejautė, tiesiog nusprendė nueiti ir pabūti ten, kur jos širdis jau kurį laiką prašėsi. Žmonių pasaulis buvo pakankamai keistas. Vilkėdama šviesią suknelę ir užsidėjusi kepurę ji žingsniavo savo pačios kojomis nei kiek nesistebėdama. Bet jausmas buvo smagus. Galėjai paliesti ir nelikti ganėtinai pakraupusi, juk uodega kaip ir dalis žuvies buvo kažkaip gleivėta, o kojos kaip ir paprastas dalykas. Jos buvo nei šlapios, nei žvynuotos, nei panašios į uodegą. Pasirodyti kas yra undinė nedrįso. Juk jos rūšis buvo žudoma, jos tapo tokios retos. Kiek laiko slėpėsi pačiame dugne ir neketino atsirasti pasaulyje, kurio jos nesupranta. Kaip gali žudyti savus dėl pramogos, kaip gali elgtis su kitais bjauriai? Ji negalėjo tuo patikėti, negalėjo galvoti apie tai kas nutiks jei kas nors sužinos, kad ji... Pusiau žmogus, pusiau žuvis, kuri beveik gali atnešti nemirtingumą, tereikėjo surasti šaltinį. Nors daugelis jau ir taip nesiekė to. Žmonės tikriausiai atrado ir kitokių būdų. Kaip parduoti sielą velniui. Tarsi pakraupusi mergina papurtė galvą. Atiduoti sielą kam nors... Atrodė ganėtinai kraupus dalykas. Jai tai niekada nebuvo suvokiama. Tačiau ji visgi norėjo suprasti žmonių mintis, norėjosi paklausti kas yra kas. Sužinoti tokius paprastus dalykus.
Taip eidama ji priėjo krioklį ir nužvelgė vandenį ir prie akmenų sėdintį vaikiną. Susidomėjusi priėjo pakankamai arti akmenų ir šyptelėjo pasižiūrėdama vandenin, kuris taip skaudžiai krito žemyn. Ji buvo mačiusi šį vaikiną. Jis buvo vienas iš pirmų jos sutiktų, tačiau galiausiai jie išsiskyrė. Žmonės visada kažkur skuba ir ji nesuprato kur, tačiau galiausiai niekada neklausė, gal tai pasirodys ganėtinai kvaila ir ji atrodys kaip kažkokia tai keistuolė. Nors ji ir tokia buvo. Žmonių akimis ji buvo toks keistas sutvėrimas, kuris klausdavo pačių paprasčiausių dalykų. Ji niekada nevalgė su šakute, nesinaudojo šaukštu ir dabar kai teko tai daryti buvo įdomu ir tuo pačiu sunku.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-10, 19:52

Šioje vietoje, vaikinas jau buvo turbūt daugiau nei 5 minutes, ir jautėsi kur kas geriau. Galva nesvaigo ir tiesiog galvotis sekėsi kur kas geriau. Tačiau palikti šio gamtos kampelio, nesinorėjo dar. Nes ramumos mieste, sunku atrasti ir jis ją mėgsta labai, nors nenori to prisipažinti. Douglas dabar pusiau gulėjo ant akmenų ir net užmerkė akis, kad galėtu kuo greičiau atgauti sveikatą. Ir kaip visada, tas nepasisekė, nes pajuto, kažką artinantis, ir dar nepaprastą žmogelį. Bet dar neprisivertė pasisukti ir pažiūrėti kas čia taip. Galbūt turėtu bijoti ar kažką panašaus, bet raganius buvo per daug atsipalaidavęs.
Kai galiausiai atmerkė akis, jis po kelių akimirkų pamatė merginą su tokia šviesia suknele ir skrybėlaite. Keistoka jo akimis apranga, einant po tokias vietas. Douglo akys dar kol kas neatpažino jos, bet vėliau jau sugebėjo tą padaryti. Ir kaip ir automatiškai, jo veide atsirado šilta šypsena. Juk seniai matė šią mergina jis pats, tad dabar smalsu kaip ji laikosi, šiame žmonių pasaulyje.
- Sveika, malonu pagaliau vėl tave sutikti,-atsisėdo dabar, kad patogiau būtu bendrauti, tačiau neatsistojo. Nežinojo kokie jo santykiai su vaikščiojimu, nes alkoholis galėjo dar tą valdyti. O apsikvailinti prieš ją, nelabai norėjo.
Stebėjo ją pačia kelias akimirkas ir sekė kiekvieną pačios judesį,- Ir kaip pačiai sekasi? Nemažai laiko nesimatėm,-pagaliau paklausė ir tada laukė jos atsakymo. O tuo metu jis truputi pabandė pajudinti visą kūną nuo šaltų akmenų, kurių kietumas nebuvo naudingas jo nugarai ir šiaip kūnui. Atsistojo ir pasirodo stovėjo gana stabiliai. Ir vėliau pasitvarkė rūbus ir pats keliais žingsniais arčiau priėjo prie jos.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-10, 20:41

Regis Nereidai geriau sekėsi stovėti nei vaikinui, tačiau ji vis dar šypsojosi stebėdama vandenį. Juk ji sutikusi vaikiną taip pat buvo su kojomis, todėl ji galėjo apsimesti, tačiau visgi nepasakė esanti undinė, tik pasakė negalinti suprasti žmonių pasaulio. Buvo taip sudėtinga... Nors ji ir susipažino su Dauglas, tačiau jis irgi jai atrodė ganėtinai įdomus sutvėrimas. Kiek galėjo spėti, kad jis nebuvo žmogus, o ji netgi žmonių nesuprato, ką jau kalbėti apie kitokias būtybes. Ji puikiausiai pažino gyvūnus vandenyje, o čia ne jos pasaulis. Stebėdama kaip vaikinas pagaliau pastebi, kad arti yra ne kas kitas, o Nereida jis pats atsisėdo. Jis dabar jai atrodė kažkoks kitoks tarsi būtų galėjusi spėti, kad jam kažkas negerai. Norėdama padėti mergina galėjo kažkiek gydyti kaip undinė, tačiau daugiau ji nebūtų galėjusi padėti, todėl pasisveikinus ji tiesiog nudžiugo, kad vaikinas ją pamena, todėl atsisuko link jo pusės galiausiai imdama stebėti taip tarsi jį tyrinėtų.
- Labas. Aš taip pat džiaugiuosi tave sutikus. – Pratarė maloniu balsu svarstydama ar taip reikėjo atsakyti žmogui, tačiau per daug nesiknisdama mintyse ir negalvodama apie žodžius. Mergina visą tą laiką šypsojosi.
Vaikinui pasidomėjus kaip jai sekasi ir pačiam atsiradus ganėtinai arti jos, taip kad žengtų nedidelį žingsnį būtų visiškai arti, regis būtų galėjusi jausti kaip vaikinas kvėpuoja, todėl kažkiek prikando lūpą iš vidaus. Ji bandė galvoti apie tai kaip normalų dalyką, juk žmonės stovi vienas prie kito ir gali kalbėtis ar ne? Ji manė, kad tai viskas kaip ir normalu.
- Nežinau išties. Manau, kad tai, kad esu čia man ne taip. Nemanau, kad būti žmogumi man puikiai tinka. Aš tiek daug dalykų nesupratu. Vienas iš tų, kodėl reikia vaikščioti apsirengus kai būtų daug patogiau viską nusimesti. – Tarsi galvodama Nereida pati sau linktelėjo ir pasižiūrėjo į vaikino veidą. – O tau? – Paklausė pati susidomėdama ir ištiesdama ranką perbraukė šiam per skruostą. – Tu atrodai tarsi... – Bandė sugalvoti apibūdinimą. Šis buvo su ratilais aplink akis ir tarsi vandenyje praleidęs kelias valandas. – Tarsi skęstantis. – Pagaliau atradusi normalų apibūdinimą ji patraukė pirštus nuo vaikino veido pakreipdama galvą ir kiek toliau žengtelėdama nuo vandens, bet vis dar nepasitraukdama nuo Dauglas.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-10, 21:05

Būtu jis tada dėkingas, jeigu šioji undinė gydytu, bet jam to nereikia. Jo gėrimas su viskuo susitvarkys ir Douglas tuoj sveikas bus. Tačiau kelias akimirkas keistai atrodė, nors stengėsi kuo normaliau atrodyti.
- Vadinasi ne vienam man džiaugsminga tuomet dabar,-linksmai kalbėjo vaikinas ir tiesiog akimirką nužvelgė ją visą ir tada grižo prie veiduko. Vaikinas žinojo, kad ji nėra žmogus, tačiau iki šiol nelabai galėjo suprasti kas ji tokia. Tad tas skatino jo smalsumą veikti ir bandyti nors dabar tai susižinoti. Juk kaip raganius mėgo pažinti kiekvieną skirtingą rasę šiame pilną antgamtiškų padarėlių pasaulyje.
Klausydamas ką toliau turi mergina pasakyti, vaikinas truputi šyptelėjo,- Vadinasi man pasisekė kad čia taip atėjai. O dėl to aprangos dalyko, manau šiais laikais ir jau senokai, žmonės gana dorovingi. Buvo kalama dievo įsakymai ir šiaip kitokie dalykai, dėl to, dabar visi slepiasi po rūbais. Atsiranda kitokių, bet tokie dažnai patenka į žmonių gydymo namus, kur tenka leisti nemažai laiko. Tad patarčiau kad kur daugiau žmonių, to nedaryti,-linksmiau pasakė ir stovėjo prie jos, tačiau tarpas buvo. Nenori per daug arti būti, nes gali truputi nesusivaldyti pats. Juk kol kas galva nelabai tvarkosi, o ir plius šiai merginai jau seniai pajuto šiltus jausmus, tad rankos gali pačios judėti. O tas po ilgo laiko nesimatymo, gali prišaukti, kad ji pabėgs. Vaikinas to nenori visai.
- Aš tiesiog pasirodo per daug gerai laiką leidau viename klube su gėrimais. Tad dabar mano kūnas bando atsigauti, ir tuo pačiu galva. Bet jau po kelių minučių būsiu sveikas,-linksmai pasakė ir nužvelgė vandenį. Galbūt išsimaudyti nebūtu tokia ir bloga mintis, nes šaltis paskatintu jo gėrimo veikimą ir jis pasijaustu vėliau kur kas geriau. Tačiau jos tokie pirštukai ant jo veido, privertė vėl pasisukti į ją ir sekti jos judesius. Kaip ir anksčiau jos toks kalbėjimas ir elgesys rodė, kad neilgai ji sukasi tarp žmonių. Taigi įdomumas toliau kilo, sužinoti kas ji tokia.
- Ratilai po akimis, tai mano pavargimo bruožas. Būtent šią vietą rinkausi pailsėti. Nes visuomet mėgau gamtos prieglobsti ir kaip tik ji, gali mane atgaivinti bet kada,-šypteli švelniai ir nenuleidžia akių nuo šios panelės. Nors seniai jos nesimatė pats, tačiau šioji panelė nebuvo pasikeitusi, galbūt apranga, bet kitką, buvo taip pat. Tad numanė, kad jos amžius gali ir būti klaidinantis, sprendžiant pagal išvaizda, - Dabar tik pačiam man labai smalsu, kodėl sakai kad būti žmogumi tau keista?- smalsaudamas paklausė ir laukė daugiau atsakymų. Jos auros dar neteko jausti niekur kitur.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-10, 22:25

Nereida bijojo būti arti prie vandens, jei netyčia paslys ar kas nors panašaus nutiks. Jei tik vanduo palies jos kojas, o ji buvo čia ne viena. Stovėdama prie vandens krioklio ji didelėmis žaliomis akimis žiūrėjo į apačioje raibuliuojantį dangaus žydrumo vandenį, kuris buvo toks pažįstamas. Atrodo būtų reikėję kelių akimirkų, kad ji sugrįžtų į ten, taptų tuo pačiu vandens sutvėrimu, toliau gyventų normalų gyvenimą, normalų jos kalba, o ne žmonių, kurie rodos buvo kitaip nusiteikę. Jiems vanduo buvo gyvybės šaltinis, jie jį gerdavo, įvairiausio tipo gėrimai, aišku ji nesuprato, kad yra kažkas kas apsuka galvą ir priverčia elgtis neatsakingai ir nesuprasti savo veiksmų eigos. Neina vaikščioti ir kažkas panašaus. Žvelgdama toliau į vaikiną priešais ji pakreipė galvą vis dar svarstydama. Sužinojusi apie tai, kad abu džiaugiasi susitikę ji visgi linktelėjo. Ji nemelavo. Ji žinojo, kad neturėjo prasmės meluoti. Tai ne jai. Besiklausydama apie drabužius ji bandė suprasti, kad tai apie tikėjimą, tačiau galiausiai atsiduso.
- Viskas ką žmonės mano nėra tikra. Aš negaliu tikėti tuo ko nematau, negaliu paliesti ar pajusti. Nebijok, aš neketinu nusirengti čia. Tiesiog man nauja drabužiai, aš nemoku paaiškinti kame esmė. – Atsakė vaikinui tarsi galvodama ką dar galėjo pridėti. Atrodo galėjo suprasti, kad žmonėms keista būti be jų, kad viskas dėl dorovės reikalo ir moralė jiems yra labai svarbi. Tarsi tai ką kiti sako yra svarbiau nei pats galvoji.
Šiam prabilus apie klubą ir gėrimus ši bandydama suprasti apie ką jis kalba papūtė lūpas pati prieidama prie akmens ir atsiremdama į jį nugara gūžtelėjo pečiais. Ji nežinojo kas tai per dalykas, todėl pabandė įsivaizduoti.
- Atrodys beproto keistai jei aš pabandysiu įsivaizduoti kas yra klubas ir ką tu ten gėrei. Tačiau man niekas neateina į galvą. Aš nežinau kas būna. Tačiau jei bus gerai tada aš nesijaudinsiu. – Tarstelėjo pagalvojusi, kad pradžioje ji jau pradėjo galvoti ką ji galėjo padaryti, bet ji negalėjo, visiškai nieko.
Sužinojusi, kad ji pavargo Nereida vėl tarsi susijaudindama sugniaužė rankas ir pasižiūrėjo į vaikino veidą vėl ištiesdama ranką ir pervesdama šio skruostais. Jei jis pavargo tai ir turėtų ilsėtis, jei jis taip darė, tai Nereidai nereikėjo dėl to jaudintis ar ne? Tačiau ši visgi nežinojo dėl kokių dalykų sukti galvą, o dėl kokių ne, todėl papurtė galvą ir vėl atsiimdama ranką prie savęs. Negalima taip liesti žmonių. Ji turėjo ramintis. Bet jie tokie įdomūs. Ji norėjo ištiesti rankas link jo, bet visgi sugniaužė kumščius. Susigriebusi, kad neturėjo pasakyti, kad žmogumi būti keista ji trinktelėjo delnu sau per kaktą suburbėdama, kad ji yra kvaila, kad negalima taip daryti, aišku tai darė labai labai tyliai ir pasisuko link vandens.
- Aš ilgą laiką nebuvau pažįstama su kitais žmonėmis. Tiesiog todėl taip pasakiau. – Iš dalies pasakė tiesą ir ji nemelavo. Ji niekada prieš tai beveik nebuvo kalbėjusi su žmogumi, tiesiog ji vieną kartą nužudė žmogų ir keliskart stebėjo jų veiksmus, o daugiau kaip ir neteko susidurti su jais.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-10, 23:07

Douglas jau jautėsi pilnai atsigavęs, tad nuotaika net truputi pagerėjo, nors ir nebuvo prieš tai tokia ir prasta. Visgi susitiko merginą, kurią jau seniai norėjo susirasti ir vėl pamatyti. Tačiau tam trukdė jo reikalai kaip žmogų ir kaip raganių. Tad dabar jis buvo patenkintas, kad turi progą vėl bendrauti su ją.
Klausydamas ką ji kalba, vaikinas truputi suraukia antakius ir tada juos atlaisvina. Visi turi kitokias nuomones apie gyvenimą ir pasaulį, tad neverta bandyti ginčytis. Jam pačiam ginčai per jo gana ilgą gyvenimą taip įgriso, tad nesivelia ten, kur nemato prasmės.
- Įdomus tavo mąstymas. Kažkuria dalis panašiai ir aš, tačiau pats plius tikiu tokiais dalykais, kurių kiti nelabai galėtu paliesti ar pamatyti,- švelniai kalbėjo ir jo kūnas lengvesnis net jautėsi. Vaikinas dabar žvalus o kadangi ir kompanija buvo miela, tai visai jam gerai. Kai ji prakalbėjo apie nusirengimą, vaikinas tik šypteli. Mielai pamatytu ją nuogą, bet kadangi ne tiek ir ilgai pažystami jie, apie tai ir nekalbės. Juk gali dar įsižeisti Nereyda.
- Klubas tai vieta kur žmonės ir kiti padarėliai šio pasaulio, ateina pabūti ir pašokti. O apie gėrimus geriau ir pats nekalbėsiu, nes daug metų jau jais mėgaujuosi, bet po to tenka truputi atsigauti,-linksmai pasakė ir pats akimis nužvelgė vandenį. Jis dabar atrodė kur kas mieliau, nei kai dar girtas. Pasirodo jo eleksyras gana neblogas gavosi, greitai sutvarkė jo savijautą. Tačiau ilgai negalėjo taip galvoje būti savo, pajuto dar jos pirštukus ir šypteli švelniai.
- Taigi matosi patinka pačiai liesti mano skruostus? Aš neprieštarauju, nes man tai visai patinka,- švelniai pasakė ir truputi paėjo, kad būtu šalia jos ir sustojo pats. Nežinia kodėl, bet jis pats mėgavosi tokiais paprastais ir nekaltais prisilietimais jos pirštuku. Jie buvo švelnus ir malonus. Vaikinas galėtu ilgai tuo mėgautis, nes buvo seniai gavęs kokio nors švelnumo gyvenime, dėl kurio po to nereikėtu atsimokėti kuo nors.
Vaikinas pats klausėsi jos pačios ir pirštuku taip palietė jos kaktą ir vieną tokią nedorėlę jos plaukų sruoga sutvarkė, kad jai ant akių nekristu. O tada atitraukė ranką ir jas sukryžiavo po krūtinę,- Aš kada nors bandysiu pradingti ir nukeliauti į vietą, kur nereikėtu matyti žmonių pačių, man jie atsibodo, nes per daug su jais gyvenu ir pradeda įgristi,-ėmė murmėti kaip koks senukas, nors ir toks buvo Tačiau greit jau šypsena paslėpė jo tokius pasakymus ir pasuko veidą į ją,- Atsiprašau, jeigu kartais skambu kaip koks pagyvenęs, tačiau neišeina kartais kitaip.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-10, 23:37

Juk Nereidai šis pasaulis buvo kitoks. Girtų žmonių ji nepažino. Išvis bandė suprasti kas gerai, kas blogai, ko ji nori ir panašiai. Panašiai turėjo reikšti pritapimą prie žmonių rasės, bet ar gali pritapti prie to, kad turi kartais uodegą, kuri žiba įvairiomis spalvomis ir šiaip nesi dalis šios vietos. Ji atsiduso bandydama viską susidėlioti savo galvoje. Kurioje ir taip buvo maišatis. Šis vaikinas buvo jai toks geras, o jo nieko jam negalėjo pasiūlyti. Juk nieko kaip ir neturėjo. Nieko visiškai. Mergina žinojo, kad galvojo visai kitaip nei žmogus, bet pažinti dalykus jai buvo ne taip kaip kitiems. Jiems praeinant pro vitrinas viskas buvo normalu, paprasta ir dalis gyvenimo, o Nereidai tai toli gražu ne taip. Ji to nematė kaip paprastos dalies, todėl jau buvo keliskart galva atsimušus į stiklą ir tada susipratus, kad tai negalima eiti tiesiai ir reikia apeiti. Mergina kartais buvo tokia naivi.
Besiklausant apie gėrimus ir atsigavimą ji vis vien stovėjo sukandus lūpą ir papurtydama galvą. Negalėjo suprasti. Gal kada nors pavyks pamatyti. Jei jis parodys. Jei ne galbūt pati susiras, tik, kad blogai nesibaigtų. Bet visgi dabar nesuko galvos. Ji pasitikėjo vaikinu. Jis nieko nepadarys merginai. Juk jei būtų norėjęs seniausiai tai padarytų. Jam prabilus apie tai kaip ji elgėsi Nereida raustelėji užsidengdama delnais veidą.
- Aš nenoriu nieko blogo, tiesiog man taip keista liestis prie žmogaus. Tu esi gan žavus sutvėrimas. O aš nežinai nieko apie žmones... Jūs savotiškai mieli ir traukiantys. – Pasakė atsitraukdama rankas ir pastebėdama jo žvilgsnį link vandens. – Manau, kad jis šaltas. – Pažvelgė į tyvuliuojantį vandenį šyptelėdama. Bet ji puikiai žinojo, kad vandens šalčio ji nejautė. Vandenyno vanduo buvo įvairiausias, ji buvo pratusi prie vandens. Jis jos gyvenimas, o taip sakydama suko mintis nuo prisilietimo prie jo.
Tačiau paties vaikino prisilietimas privertė ją vėl stoviniuoti nuraudusiais skruostais. Jis buvo toks mielas. Tad ji visgi stengdamasi negalvoti užsimerkė giliai įkvėpdama oro ir liepdama sau būti ramiai. Tik jo žodžiams apie žmones palietus jos ausis mergina klausiamai kilstelėjo antakį.
- Žemėje mažai vietų kur nėra žmonių. Nebent tai būtų kokios džiunglės, tolimas aukštas kalnas arba vandenyno dugnas. Žmonės vandenyje negyvena... – Ji pasakė pakankamai rimtai galvodama, bet galiausiai vyptelėdama ir prieidama prie jo visai arti pakėlė galvą, nes buvo kiek žemesnė už vaikiną. – Bet paskutinis variantas tau netinka. Jums žmonėms reikia kvėpuoti. – Galiausiai pasakiusi ji sučiaupė lūpas tarsi nusivylusi. Galbūt ji mielai nusivestų jį į savo namus vandenyje, bet gyventi ten atskirtam nuo visų. Žmonės tik taip sako, kad nori pabėgti, bet iš tikrųjų jie to nenorėjo.
Vandeniui vis dar krintant ir banguojant apačioje ji pamiršo, kad yra pakankamai arti, tad nuleidusi akis išsigando ir cyptelėjusi šoktelėjo ant akmens. Ji buvo tokia beviltiška. Visi jai liepė nepasirodyti ir saugotis, jei žus tai bus veltui išėjusi, o ji norėjo tapti tokia kaip visi.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-10, 23:59

- Na jau netrukdau prie savęs liestis. Tad kiek nori, tiek ir liesk. Man iš ties tai patinka,-paprastai pasako vaikinas. Nejautė gresmės iš jos, dėl to taip ir pasakė. Kažkuri jo dalis jaučia, kad mergina iš ties tyrinėja šitą pasaulį per visus savo pojūčius ir vaikinas bandytu kažkiek daugiau padėti, jeigu jie dažniau šiame mieste matysis, nei prieš tai. Juk tarp jų susitikimų nemažas laiko tarpas buvo. Tuo metu irgi mergina buvo tokia, bet dabar atrodo kur drąsesnė kai kalba ir elgiasi. Ir tai džiugu jam, nes paprasčiau bendrauti yra, nei su tokia kai daugiau laiko tylėjo ir nedrąsiai linksėdavo galva,- Bet tie patys tokie pasakymai pačiai tinka, nors pats pridėčiau kad esi žavinga, draugiška,-šypteli pasakęs tai ir vaikinas pažvelgė į jos akis ir tada nusuko į krioklį patį. Nemandagu daug žiūrėti į kito akis. Gali jaustis nepatogiai. O tęsti šitą pasibuvimą, jam norėjo kuo ilgiau.
- Galbūt šaltas, tad laukiu kai metų laikas bus tam palankesnis ir pats vanduo sušils. Tuomet manau kasdien į panašias vietas ateisiu, kad galėčiau mėgautis plaukiojimu,- truputi pasvajojo, nes jam patiko šiluma ir tokie metų laikai kaip pavasaris ar vasarą. Žiemos jis nelabai galėjo pakęsti, nes pusnis ir šaltis, ne jo draugai, jau daugelį šimtų metų. Bet to garsiai neminėjo dabar, kad nenukreiptu jų pokalbio į kitą temą.
- Mąstau apie kokius aukštus kalnus ir ten esančias olas. Bet čia planai ateičiai, nes kol kas dar galiu gyventi šiame mieste. O dabar kai susitikau čia tave, tai jau bandysiu kuo dažniau susitikti su pačia, jeigu tik tu norėsi to,- šelmiškiau truputi pasakė jis ir tada plačiai šypteli,- Dėl vandens dugno kokio įdėja nebloga, bet tai jau jo, kvėpuoti nemoku ten. Tad geriau tas vietas paliksiu tiems kurie ten gyvena. Nors gal reikės paieškoti kokio burto šiame pasaulyje, kuris tai leistu padaryti,- truputi pavartė akis ir tada nužvelgė ką mergina ką tik padarė ir jam truputi šypsnį sukėlė.
- Išsigandai aukščio?- smalsiai paklausė, nors pats nejudėjo iš vietos. Juk nesinori dar jos gąsdinti. Nes tada gali kad mergina neišsilaikys ir nusivers. O to Douglas negalėjo leisti, nes po to tektu nemažai užtruktu, kad padėtu jai greitai išgyti,- Manau gal reikėtu mums truputi nueiti nuo krašto šio krioklio, kad nebūtu bėdų?- pats jau žengė kelis žingsnius atgal ir visą laiką akimis žiūrėjo į ją.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-11, 00:26

Mergina nebijojo aukščio, kaip ir vandens, pasitraukė todėl, kad nenorėjo prisiliesti prie vandens. Ji buvo pamiršusi, o jei nutiks taip, kad jai teks prisipažinti esant undinei. Jei vaikinas sugalvos jai ką nors padaryti. Nors ji pasitikėjo juo, bet ta baimė. Sėdėdama ant akmens ši visgi šyptelėjo. Vaikinas leido prie savęs liestis. Tad nusileidusi žemyn ji svarstė ar nori paliesti jį ar norėjo tiesiog stovinuoti šalimais ir dairytis aplink. Tačiau krioklys buvo pakankamai pavojinga vieta. Todėl ši stengėsi nebūti prie krašto. Pagaliau supratusi, kad vaikinas pasakė, kad jam patinka, jog ji liečiasi prie jo šyptelėjo. Vis vien ji manė, kad jis yra mielas, todėl linktelėjo galva parodydama, kad jei norės ji nestabdys savęs ir liesis prie jo tarsi savo. Pagalvojus apie tai vyptelėjo. Vandenyne niekas nieko nelaikė savo, ten daiktai buvo kiekvieno, kas ką norėjo tas tą turėjo. Tiesiog undinės žinojo kaip gyvena ir nieko per daug nekeitė, o čia... Kitaip.
- Mėgsti vandenį? – Susidomėjusi atsisuko taip staigiai, kad išties atsimušė į vaikiną, kad nepargriūtų turėdama sugniaužti jo drabužius, tačiau šios skrybėlė nuskriejo ant žemės, todėl ši patempė lūpą. Nieko baisaus, tai tik daiktas. Jų niekada nebrangino. Visada galėdavai gauti kažką kito, todėl vis dar gniauždama pirštus ji visgi atsirėmė į vyruką.
Išties norėjosi suprasti, kad negalima taip aklai pasitikėti visais ir būti arti, bet ji norėjo, o jis jai kaip ir leido...
- Tai tarsi atsiskyrimas nuo pasaulio? Kodėl tu to nori? Taip. Su vandenynu sudėtinga, tačiau aš nenoriu, kad tau kas nors nutiktų. Tad kol kas manau derėtų atmesti vandens mintį, ar ne? – Tuo pačiu klausdama jo Nereida klausė ir savęs. Pati irgi bandė mesti iš galvos tą mintį. Grįžti į vandenį. Kur yra ne tik maža dalis mistinių būtybių. Jas dar galima sutikti, tik jos dabar tokios atsargios...
Stebėdama vandenį ji papurtė galvą. Niekada nebijojo mirties, aukščio, baimės nejautė tokiems dalykams.
- Aš bijau labiau vandens. Nuo jo man bus negerai. Labai negerai. – Atsakė pagaliau pasitraukdama nuo vaikino. Jis kvepėjo pakankamai kitaip nei kiti žmonės, bet ji neatrodė sužavėta. Gal taip ir turi būti. Užmerkusi akis ji stoviniavo ir suėmusi jo ranką pasitraukė kiek toliau nuo vandens. Geriau pabūti čia. Daug geriau bus jei jie pabus čia, tolėliau. – Nejausčiau jo šalčio, bet nenoriu. Nesuprasi. – Nusišypsojo lyg bandydama paaiškinti. – Man liepė saugotis. Aš turėčiau būti atsargi, bet aš nežinau kiek laiko praeis iki kol aš sužinosiu kas yra kas. Kaip manai jei atsibos žmonės kaip ir tau aš turėsiu keliauti į vandenyno dugną ar galima su tavimi į kalnus? – Būdama pakankamai naivi Nereida pakėlė akis ir tarsi su viltimi, kad jai nereiks keliauti atgal į tamsą ir laukti vienos dienos kai galės pabūti šviesoje, kai ateis laikas kai vėl nereiks bėgti ir bijoti. Nejučia suvirpėjusi mergina užsimerkė tarsi susigūždama. Nenorėjo ten grįžti.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-11, 00:51

Dabar vaikinas stovėjo ramus ir kartais pažvelgdamas į ją, o po to truputi akimis pasidairydamas po aplinkui. Visgi bandė suprasti, ar tikrai čia nieko daugiau nėra. Tačiau nepajutęs jokios energijos, vaikinas galėjo truputi dėl to atsipalaiduoti. Ir būti vienu du su šią mergina, kuri vis toliau, tuo labiau kaitino smalsumą, pažinti ją. Nors ir po truputi,- Mėgstu labai jį. Kadaise net buvau jūreivis ir beveik nemažai metų leidau laivuose. Tai tada ir aišku kasdien plaukiodavau pats vandenyje ir nardžiau. Bet tai buvo praeitis, o dabar mažai randu laisvo laiko taip šokti į vandenį ir leisti laiką. O ypač šokinėjant per jūros bangas,-linksmai pasakojo trumpai apie tokius dalykus kuriuos mėgo daryti vandenyje. Į tai neįsitraukė vonios ir kiti panašus dalykai, nes jam labiau patiko jūros ir ežerai.
Vaikino dėmesį išblaškė toks jos pasisukimas. Greit jo rankos truputi apkabino ją ir padėjo nenuvirsti ant žemės. O tada padėjo jai atsitiesti, nors neprieštaravo, kad ji buvo atsirėmus į jį. Tik dabar jo akys nusekė jos skrybėlaitę, kuri nemažą atstumą sugebėjo nuriedėti taip, nuo jų. Tačiau keli akmenys sulaikė ją. Po to savo akis pasuko link merginos ir šypteli jis, - Galima ir taip pasakyti. Nes matai gyvenu kur kas ilgiau nei koks paprastas gali pasvajoti. Bet tai sukelia tam tikrų dalykų, kaip ir kai kurių dalykų erzinimas. Tarp jų ir paprasti žmonės dabar patenka, tad ir kuo dažniau, tuo daugiau apie tai galvoju. O dėl vandens, manau kol kas šią minti galima pamiršti,- dabar jis primerkė akis ir truputi pradėjo mąstyti, kodėl merginos veidas taip susiraukę, kai pamini jis vandenį ir tokį ten gyvenimą. Bet tačiau nenorėdamas sukelti įtarimu, pamiršo šias mintis ir nusišypsojo.
- Nebandysiu klausinėti kas blogo būtu nuo vandens,-jis truputi šypteli ir tada paėjo link jos skrybėlaitės ir pakėlė nuo žemės. O tada grižo prie jos ir ištiesė ją. Nors buvo purvina, tačiau vienas mostas raganiaus ranka, tarsi pradangino visą purvą nuo jos. Atrodė lyg naują ir vaikinas šypteli. Dabar jam magija tokia buvo naudinga paprastam gyvenime, nors stipriau jos nenaudoja, nes tam kaina kartais būna per didelė ir nemaloni.
- Keliavimo į kalnus? Aišku visada galėsi keliauti kartu, tačiau nemanau kad žmonės pačiai taip atsibos. Nes matant pačia, manau dar nemažai dalykų iš jų gali išmokti,-linksmai pasakė ir tada pakėlė akis į dangų. Dabar dangus buvo labai apsiniaukęs ir tai nepatiko. Nesimatė žvaigždžių, kurias pamėgo jaunystėje, kai tada dirbo laivuose.
Greit pasuko akis į ją pačią, nes sunku buvo kažkodėl atitraukti akių nuo šios panelės. Nors ir jos akys ar bendravimas buvo tokie nekalti, tačiau šiaip pačios išvaizda, traukė nemažai akių, o dabar ir jo paties.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-11, 01:35

Jūreivis. Štai kas sudomino Nereida tarsi ji pati būtų buvusi kokio nors laivo dalimi. Galėjo pasakyti, jog jai teko matyti tokią didelę dalį jūreivių. Aišku jai neteko su jais kalbėtis, mergina matė ir skęstančius laivus. Žmonių kūnus, ji niekada jiems nepadėdavo. Jie irgi to nedarydavo mirštančioms undinėms. Prisiminus savo seserų kūnus ji norėdavo raudoti. Kaip ir dabar atrodo viskas pasiliko labai seniai, bet tuo pačiu ji niekada nieko nepamirš. Kaip buvo medžiojamos, žudomos ir pačios žudė. Kaip mielai ji nebūtų naivi ir keršytų. Bet ji per silpna. Ji to negalėjo daryti.
- O kas dabar pasikeitė? Kodėl manai, kad nėra laiko? Išties jei kažko nori užtenkamai stipriai manau, kad niekas negali sustabdyti. Aš tai tikrai žinau. – Pagalvojusi apie savo norą palikti vandenis ji visgi stovėjo čia. O tai reiškė jei nori pasieksi. Tai nėra tai, kad laiko trūkumas ir panašiai.
Apkabinta ji tarsi kiek pasimetė. Tai juk žmogiška šiluma? Buvo išties gera jausti kito žmogaus artumą. Undinių pasaulyje nebuvo tokio dalyko kaip meilė ar susižavėjimas. Buvo kitaip ką Nereida nebūtų mokėjusi paaiškinti. Tai tarsi reikalas ir tiek, jiems daug nereikia. Bet vaikinui pasitraukus ir nuėjus paimti jos skrybėlės ji klausėsi apie tai, kad jis gyvena ilgiau už žmones. Kažin jei ji papasakotų, kad yra tris šimtus metų praleidusi tamsoje ir tarsi laukdama laivo oro uoste ji ten sėdėjo kaip šis pasižiūrėtų į ją tada? Bet nebuvo kito pasirinkimo. Ji negalėjo pasirodyti. Tokia gyvenimo kaina atrodė tada prieinamiausia.
- Aš tau pažadu, kad parodysiu kada sugebėsiu. Bet man reikia jo neliesti. Aš negaliu dabar... – Visgi pasižiūrėjo į tą pusę ir atsiduso. Ji mieliau keliaus į kalnus. Kartu su vaikinu. Bet ar tada nereikš tai, kad jis nebus vienas, o bus su ja. Bet ji nebuvo žmogus, o tai galbūt išimtis?
Atgavusi savo skrybėlę kitokią nei ji buvo ši nesupratingai pavartė ją rankose ir pakėlė akis link vaikino klausdama kaip jis tai padarė. Neaiškus dalykas, todėl dar keliskart taip apsuko ją ir galiausiai užsidėjo.
- Bet žmonės yra tiek daug blogo padarę! Aš nežinau ar išvis noriu būti žmogumi. – Jos balsas buvo labiau paniškas. Ji nenorėjo pažinti tų, kurie taip elgėsi be aiškios priežasties. Tačiau ji nusuko mintis. – Bet aš galiu spėti, jog tai... Magija? – Ji galvojo ar tai tinkamas žodis taip pavadinti tai kas vyko. Pastebėjusi, kad jo akys pasisuka link dangaus mergina padarė tą patį. Per du mėnesius jai teko matyti žvaigždes taip aiškiai, vandenyje jos tik atsispindi. Buvo tokia sužavėta, o dabar buvo tamsu ir ji negalėjo nieko matyti, o tai regis irgi liūdino Nereidą.
Vaikinui atsisukus į ją ši sumirksėjo susidurdama su jo akimis ir uždėdama abu delnus šiam ant skruostų nusišypsojo. Beveik žiojosi sakyti, kad ji buvo laiminga sutikusi jį, o ne ką kitą, bet užsičiaupė pasilikdama taip.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-11, 11:09

Šypteli trumpai, kai jo mintys truputi nukeliavo į tuos laikus, kai jis būriniuose laivuose buvo ir plaukiojo ištisais metais po jūras ir vandenynus. Turbūt laimingesnio jo niekas daugiau ir nematė. Nes dabartinis gyvenimas kažkodėl truputi slėgė dėl nuobodumo ir tokio paprastumo.
- Dabar turiu nemažai reikalų sausumoje, tad negaliu skirti laiko savo pramogoms. Darbas ir kitokie reikalai, suryja nemažai mano laiko. Bet galbūt ateityje, kada įsigysiu nuosavą laivą ir plaukioti galėsiu kada tik noriu, ir kiek noriu. Bet čia planai ateičiai, nes kol kas turiu kitų reikalų,-linksmai pasakė, nors giliau viduje jautė liūdesį ir tokį pasiilgimą tokio paprasto gyvenimo, kai jis pats nelabai savęs siejo su magija.
Ją apkabino tik dėl to, kad ji nenuvirstu, tačiau truputi ilgiau tai užlaikė, nes pačiam dėl keistų priežasčių, patiko ją laikyti prie savęs. Bet aišku, vaikinas paleido savo rankas ir tiesiog nekaltai šyptelėjo, - Nors žmonės ir pridarę daug negero, bet kartais pabūti vienu iš jų, gana smagu. Jie turi ką pasiūlyti iš gerumo ir linksmumo. Tad ne visi žmonės blogi šiame pasaulyje,- lyg trumpai atsakė į jos pasakymą ir tada nuleido akis nuo dangaus link jos. Jo ausys klausėsi kiekvieno jos žodelio, bandydamas įsisavinti kiekvieną informacijos lašelį apie ją. Vandens baimė ir panašus dalykai jau buvo prisiminti, ir pačiam reikės kokiuose knygose paieškoti apie ją, daugiau informacijos.
Tačiau jis vos viptelėjo, kai ji paminėjo magijos žodelį. Truputi primerkė akis jis pats, nors lūpose buvo tą pati miela šypsena,- Magija tai mano gyvenimo dalis, kuri jau tiek daug amžių yra, kad sunku prisiminti kada tiksliai prasidėjo. Bet dabar su ją galiu daryti nemažai dalykų, nors ir mieliau renkuosi, kad kiti mane laikytu, tik įprastu žmogumi. Gyventi paprasčiau ir šiaip išvengiu nemažai bėdų dėl to,-lėtai pasakė ir vaikinas vėl nužvelgė dangų. Gaila, kad dabar jo magija, negalėjo paveikti dangaus ir prasklaidyti tų debesų. Mielai dabar žvelgtu į mėnuli ir žvaigždes, o ne į juodą tiesiog dangų. Bet vėliau nuleido akis ir pasuko jas į merginos pusę.
- Tikiuosi tas faktas kad moku valdyti magija, dabar pačios neišgąsdins ir nepaliksi manęs vieno čia stovėti?-linksmiau užklausė,- Nes tuomet tektu pačiam paskui tave bėgti ir truputi pagaudyti, nes man patinka taip čia bendrauti,- visą tiesą vaikinas pasakė ir akimirkai pažvelgė į jos akis. Merginos akyse, jeigu per daug žiūrėti reikėtu, galima ir nuskęsti. Tad su jomis reikėtu Douglasui būti atsargiam, tačiau jose yra kažkas tokio, kas priverčia neatitraukti. Nagi gal taip natūraliai jai gaunasi. O jeigu žinotu, kad yra undinė, suprastu dėl ko. Juk pats matęs buvo informacijos apie jas ir plius šiuolaikiniai žmonės, nemažai filmų yra tokių sukūrę.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Angelė

POSTS :
90

REPUTATIONS :
2

CREDIT :
endlessroutine

CLAIM :
Frisbey


2016-12-11, 11:46

Nereida dažniausiai negalvodavo apie tai kaip elgiasi. Juk ji nebuvo žmogus ir nežinojo kaip derėtų elgtis dėl to ir viskas kaip ji elgėsi tuo pačiu buvo pakankamai įdomu. Girdėdama apie tai kaip jis susižavėjęs vandeniu ji tarsi juto, kad jis buvo beveik dalis jos. Vanduo visada buvo jos gyvenimas. Gyventi po juo buvo viskas ką ji tada turėjo. Palingavusi galva ir bandydama susigauti kaip jos kūnas reaguoja į vaikiną jai išties šiek tiek patiko toks jausmas. Douglas buvo jai įdomus kaip žmogus. Ir dar tai, jog jis toks nebuvo. Jai teko sužinoti apie tai, kad ant žemės yra ir kitokių sutvėrimų ir jie gali būti pavojingesni. Mergina nebijojo, nei kiek nebijojo būti su juo.
- Nuosavas laivas? Kaip nuostabu. Aš manau, jog tai tiesiog nuostabi idėja. – Pasakė ji imdama galvoti apie tai kaip įdomią perspektyvą, tik aišku ji nenorėjo niekada lipti į laivą. Tarsi jis jai primintų tuos kurie nuskendo... Ji negalėjo būti tikra, kad ir nenutiks taip... Na ji paskęsti negalėjo.
Stebėdama apie tai kaip vaikinas kalba apie magiją jo kiek pakreipė galvą suprasdama, kad jis visgi buvo raganius ir ji pakreipė lūpas pabaksnodama pirštu sau į smakrą tarsi galvodama ir papurtydama galvą. Na niekas jos labiau neišgąsdins nei ji buvo mačiusi, todėl šyptelėjo pasisukiodama į šonus ir visą laiką žiūrėdama jo pusėn.
- Suprantu, kad ne visi žmonės vienodi, aš tiesiog žinau, jog viskas bus man gerai. Nemirsiu nuo to kaip mano gyvenimas susiklostys toliau. Aš galiu viską ištverti. Nepatikėtum kiek aš galiu. – Atsakė ir sučiaupė lūpas nusisukdama ir nužingsniuodama link krioklio krašto pažvelgė žemyn. – Magija manęs nebaugina. Esu sutikusi magų, kurie galėjo gydyti žmones. Tačiau jiems nelabai pavyko pabėgti. – Atsakė mergina šyptelėdama taip tarsi ji būtų kažką kraupaus padariusi. Visgi ji ir buvo.
- O jei šokčiau žemyn pagaudytum mane? – Paklausė mergina nusijuokdama ir ištiesdama rankas į šalis. Ji nenorėjo jo palikti, nenorėjo parodyti kaip atsiranda didelė uodega ir jai reikia galvoti kas yra kas. Ji užsimerkė kiek pasvirdama link vandens. Ji nebijojo vandens, bet bijojo to kas gali nutikti. Nors būdama su juo galėjo jaustis gan rami. Prikando lūpą užsimerkdama. Tai buvo geras jausmas. Girdėti vandenį, justi menką vėją. Atrodo tapimas paprastu žmogumi undinei buvo beveik į naudą. Tik jei ji gaudytųsi gyvenime būtų dar geriau.
- Man įdomu kur dar galima būtų nueiti? – Paklausė ji galvodama apie tai kur galėjo eiti ir ką dar nuveikti.



“we return to each other in waves. this is how water loves…”

Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
612

REPUTATIONS :
46

CREDIT :
dažniausiai būna mano, bet dabar iš tumblr paiimti.

CLAIM :
Tyler Blackburn

ABOUT :
Šio jaunuolio kuriam jau tik virš 2000 metų yra, būdas yra pakankamai linksmas ir atsipalaidavęs, kad mažai kas erzintų jį. Vaikinas renkasi pasilinksminimus, nei kokius rimtus ar liūdnus dalykus. Bet kai reikia, jo viduje gali pranykti viskas, ir iš širdies pasklisti šaltis, kuris ten atsirado po to kai jis pats nužudė savo tėvus.


2016-12-11, 14:55

Nuosavas laivas – idėja, kurią jis turi nemažai laiko. Bet vis dėl to, greit pamiršta ją, nes atsiranda kitų reikalų Tačiau bendraujant su ją, vis tokia įdėja grįžta į galvą ir gal greitu metu taip ir padarys. Bet kol kas pabus čia, kur jam pačiam labai gerai ir maloniai jaučiasi, būdamas prie jos. Gal ir keista, tačiau raganius visada leidosi savo kūnui diktuoti jausmus ir su jais nekovoti. Prie Nereydos, jis pats nejautė grėsmės ir tik keistą šilumą, kuri jam patiko. Tad ir nesitraukia toliau.
- Bent kol kas liksiu šiame mieste ir ant žemės, nes dar turiu ką veikti. O kai nebus, tada įsigysiu jį ir plaukioti vėl pradėsiu. Nors aišku, teks ir pasimokinti kaip reikia valdyti šiuolaikinius laivus. Dabar kur kas sudėtingiau nei seniau, kai pats plaukiojau,-linksmai kalbėjo ir truputi pasuko akis, kai ji priėjo prie krašto krioklio. Douglas nėjo arčiau, nes pačiam truputi aukštis kėlė nesmagumo jausmą, tad dabar jis pats atsisėdo ant vieno akmens, ir tik nenuleido akių nuo panelės. Kartais patyrinėdamas jos išvaizda, bet ne taip akivaizdžiai, kad ji pati nepastebėtu.
- Smagu tai girdėti, nes kol esi šiame mieste, sunkiai galėsi atsikratyti tokio kaip aš kompanijos. Jeigu tik pačiai tokios reikės,- linksmai pasakė ir tada susikėlė net kojas ant to paties akmens ir patogiau atsisėdo, nesijaudinant kokios bus jo kelnės vėliau,- Matai kaip. Aš tai dabar kelis metus vengiu kitų tokių kaip aš, nes jie kartais gali imti ir nesustoti kalbėti apie vien magiškus dalykus. Tad pats greičiau pabėgu nuo jų, nei jie atpažįsta mane ir suprantu ką moku,-lėtai pasako ir tada vos įkvepia gryno oro, kuris net buvo truputi saldus kalnuose. Gerai kad pasirinko, būtent šiandien, čia ateiti.
- Bandyčiau gaudyti,-rimtai pasakė ir tada vėl nužvelgė ją ir sužiūro į akis,- Tačiau tuomet manau, jeigu nepasisektu, abudu būtume gana šlapi,-linksmai pasakė ir tada žvilgtelėjo į patį krioklį, kurio tik dabar garsą girdėjo, nes truputi atokiau buvo, nuo krašto. Douglui truputi nuo vandens žerėjimo tokiame vakaro šviesoje, truputi paskaudino akis, kad teko kartais net užmerkti akis, kad jos pailsėtu.
Jai paklausus, kur galima nueiti, vaikinas tik šypteli,- Nežinau ką galėčiau pasiūlyti, nors šitą miestą jau nemažai kartu esu apėjęs visą. Dažnai sustoju ties kokiu baru, bet nemanau, kad pačiai ten patiktu. Daug apsvaigusių vaikinų, kurie labai mėgsta kabinėtis prie dailių panelių kaip tu,-maloniai pasakė raganius ir vos pakėlė akis, kad parodytu, kad pats irgi dabar tokį patį dalyką galvoja. Nors jis pats mielai šioje vietoje labiau pasiliktu, tačiau po truputi darosi vėsu ir jo pilvas tuoj pradės reikalauti maisto. Restorano ar kavinės pusėn vėliau teks patraukti.


Love never dies a natural death. It dies because we don't know how to replenish its source. It dies of blindness and errors and betrayals. It dies of illness and wounds; it dies of weariness, of witherings, of tarnishings.
Back to top Go down
View user profile
 
krioklys
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: