Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Nuošali pakrantė

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
avatar
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-08-22, 13:25

:071:
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-11-02, 22:22

Lilith susikišusi ausinukus į ausis atklydo nuošalesnės pakrantės link. Garsiai dainuodama mėgstamą dainą jautė per kūną einančius šiurpuliukus, džiaugėsi vienatve. Prisėdusi ant kelmo luktelėjo kol baigsis daina, patraukė nuo savęs visur kliūnančius laidus ir įkvėpė į plaučius gaivaus užmiesčio oro. Trumpam užmerkė akis, įsiklausė, rodos nė gyvos dvasios. Išsitraukusi cigarečių pakelį padaužė jį iš apačios, įsidėjo tarp lūpų vieną iššovusią viršun ir prisidegė. Girdėjosi tik ramūs vėjo šniokštimo ir degančio tabako garsai, kurie labai maloniai atpalaidavo merginos kūną. Galvoje vis dar sukosi prieš tai klausytos dainos žodžiai.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-11-03, 08:05

Derekas tradiciškai patraukė į gamtą,nes šurmulingos miestelio gatvės jam nepatiko.Iš esmės jam norėjosi atokios vietelės,kur galbūt surastų kokią stovyklavietę su daug žmonių ir galėtų iš širdies pasilinksminti.Vampyrui galvoje buvo vien linksmybės ir Derekas sparčiu žingsniu traukė tolyn.Ilgai ieškoti jam nereikėjo,nes neilgai trukus jis išvydo tolumoje kažkokią žmogystą.Ji kaip pastebėjo Derekas buvo paskendusi dūmų debesyje ir  vampyras neilgai trukus išdygo jai prieš nosį ir užkirto jai kelią.
-Žinai,tokiose vietose vienai vaikščioti pavojinga..Aplinkui pilna pavojingų vyrų,- gal kiek ironiškai pasakė ir akimis perbėgo per moters kūną.Vėl apsistojęs ties jos akimis vampyras ratu apėjo aplink ją,tarsi kažką tyrinėdamas.-O tau rūkyti nepatartina..Žinai,tai kenkia tavo dailiam veideliui ,juk to nenorėtum,tiesa? ,- kilstelėjęs ranką link jos veido galbūt tokiu gana maniakišku žvilgsniu peržvelgdė ją ir pirštais perbraukė nuo jos veido iki kaklo.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-11-03, 15:59

Lilith mažų mažiausiai tikėjosi, kad čia kažkas atklys. Neilgai gavo pasimėgauti savo ramybės valandėle. Krūptelėjo išvydusi žmogų priešais save ir kiek įtariai stebėdama išpūtė dūmus į priešais ją išdygusį vyrą. - Na, galbūt pavojai ir jų keliamos emocijos man patinka, - atsiduso, akimirkai pasijuto kiek nejaukiai, bet neišsidavė, akimis sekė kiekvieną nepažįstamojo judesį, jautė, kad raumenys kiek įsitempė, galvoje pradėjo rastis įvairiausi scenarijai kaip elgtis jei kas… - Oh, c’mon, žinai, tau mažų mažiausiai reikėtų rūpintis kas man gerai o kas ne, - naglai pasakė ir prigesinusi cigaretę išsitraukė bei prisidegė kitą, iš principo, nes jam tai nepatiko. Piktai dėbtelėjo į jį stebėdamasi jo drąsa taip naglai kabinėtis. -Ei žmogau, - susiraukė ir iškart atsistojo bei atsitraukė atbulomis neatitraukdama žvilgsnio nuo jo. Atrodo tvarkingas ir gan simpatiškas vyriokas, mažų mažiausiai būtų drįsusi pagalvot, kad koks serijinis žudikas. -Nedrįsk, - kone sušnypštė žiūrėdama jam į akis, - nedrįsk, kartoju, manęs liest.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-11-03, 22:12

Moteriai iš dalies nepasisekė,nes toks kaip Derekas sutrukdė jos ramią pasivaikščiojimo popietę.Kažkodėl vyruką tik ir traukia prie tokių jaunų,negalinčių apsiginti moterų,nes su jomis galima žaisti į valias ir jam tai niekada nenusibosta.- Tai kokios dabar tavyje emocijos,kai matai mane priešais save? ,- pabandė paklausti galbūt kiek maniakiškai šyptelėdamas.Nužiūrinėjo šitą moterį,tuo pat metu jautė,kad dabar mielai praleistų kokią naktelę su ja.Visgi reikalas yra visai kitas.- Na,aš ir nesirūpinu,man tiesiog buvo įdomu ar bijai dėl savo gyvybės..Jūs žmonės visi vienodi ,- prunkštelėjo kiek sužaibuodamas akimis ir jai pradėjus trauktis toliau jis sugebėjo akimirksniu priremti ją prie medžio ir dar ištraukė jos cigaretę. - Matai ,aš tave liečiu..Ir? Ką tu man padarysi? Manai gali man pasipriešinti? ,- kilstelėjo antakį merginą stipriai laikydamas,kad ji negalėtų nei rankų,nei kojų pajudinti.Norėjo pažiūrėti grynai jos reakciją,bet visą laiką žiūrėjo į jos kaklą.Visgi ir nenuleido akių jai nuo veido,bandydamas įskaityti ką ji mąsto.


Last edited by Derek Cook on 2016-11-04, 09:35; edited 1 time in total
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-11-03, 22:33

-Dabar?- pridėjo smilių prie lūpų, kilstelėjo akutes į viršų, tada nužvelgė dar kartelį prieš ją esantį vaikiną ir apsimetė labai intensyviai mąstanti. - Dabar jaučiuosi susierzinus, nes kažkoks idiotas sutrukdė man ir dar priekabiauja, - papurtė šviesių plaukų galvelę ir nusivylusi nuleido akis į žemę.
Lilith staiga atsidūrė prie medžio, kvėpavimas pagreitėjo, akys akimirką paklaikusiai dairėsi aplink ieškodamos pagalbos, bet staiga prisivertė save nusiraminti. -Oi, tik nereikia, tu vienas iš tų pačių nuobodų kuriems terūpi viena, - pašaipiai iškošė. Merginos žvilgsnis staiga persimainė, tapo gundantis ir švelnus. Nors ir buvo priremta, nors ir negalėjo pajudėt bei jautėsi visiškai bejėgė – nenorėjo taip imt ir išsiduot. Kilo nenumaldomas noras toliau erzint šitą vyrą, nepaisant to, kokios gali būt pasekmės. Ji niekad per daug nesirūpino savo gyvenimu ir įvykių rezultatais. Stebėtina, kaip apskritai dar stovi ant šios žemės ir kvėpuoja tuo nuostabiu ,teršalų persisunkusiu, oru. - Na, panašu, kad šiuo metu aš tavo valioje, - akimirkai balsas suvirpėjo iš baimė kurią bandė nuslėpti ne tik nuo jo,bet ir savęs, bet bandė tai pakeisti žaismingu ir iš dalies viliojančiu balsu. Demonstratyviai bandė pasukioti rankas, kojas, bet nė iš vietos. Stebėjosi jo stiprumu. Nors ir nebuvo didelių apimčių ar raumeninga, bet Lilith niekad nesiskundė jėgos trūkumu. Šiuo atveju buvo kažkaip kitaip. Kažkaip negerai. Kažkas vertė ją nerimauti. Bet bandė apsimest, kad taip nesijaučia, bandė apgaudinėt pačią save. - Tai ką darysi su manim? -veide šmėstelėjo žavi šypsenėlė, - šeimininke?- pašaipiai išspaudė pro dantis.
Back to top Go down
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-12-29, 01:29

Dhaara savęs niekada nelaikė dėl gamtos protą pametusiu žmogumi, tačiau pastaruoju metu ji čia itin dažnai užsukdavo. Jei ne eidama pro šalį, tai turėdama tam tikrą tikslą. Šiuo atveju, mergina čia patraukė siekdama atsipalaiduoti. Žmonės gi dažnai taip ir daro. Gamtoje ieško prieglobsčio tada, kai jiems būna sunku. Nežinia kaip, bet prieglobstis visiems būna suteikiamas, o žmonės į miesto šurmulį grįžta žymiai laimingesni.
Žingsniuodama nuošalia pakrante, Dhaara laimingesnė nepasijautė. Tiesiog... ėjo mintis sukoncentravusi į vieną tašką - horizontą kurio link ji ir ėjo. Mergina stengėsi negalvoti apie praeitį, o ir į ateitį didelių vilčių nedėjo. Ji bandė apgalvoti tai, ką ji turi dabar, nes ateitis jai buvo vieta, į kurią lįsti buvo pavojinga. Gyvendama ir nesendama, ji taip ir nesurado to priežasties, o tai gali reikšti, kad visa tai tik keistas hormoninis sutrikimas, kuris smogs atėjus laikui.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-12-29, 01:56

Į pakrantę palengva, lyg žavi svajotoja įžengė Deirdre. Tik tos žavios svajotojos rankutės buvo kruvinos, o veidas rūstus it ką tik ši būtų išvydusi savo priešą. Taip jau būdavo, kai kas suerzindavo tamsiaplaukę. Prieš geras dešimt minučių vyriškis supyko, kad ši neatsuko savo veidelio, ir prikibo prie jos, ką teko daryti vargšeliai mergaitei su nepadoriu žmogysta? Ogi išrauti jo širdutę ir palikti ją miške vilkams.
Į pakrantę ji atėjo norėdama nusiplauti rankas, o po to surūkyti cigaretę žiūrint į dangų, kuris seniai jau jai nebe mielas, bet kartais užmest akį nekenkia. Eidama Atchira nekreipė dėmesio į kitą merginą priešais, tik jai praėjus, ir joms prasilenkus, "kruvinrankė" stabtelėjo. Įkvėpė, ir susiraukė. Kvapas, kaip sakydavo jos šeimininkas-didžiausias mūsų išdavikas. Kažkas šioje nepažįstamojoj kėlė smalsumą tamsiaplaukei.
Back to top Go down
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-12-29, 02:06

Dhaara beveik visą savo gyvenimą gyveno kaip paprastos žmogus. Palaidojo savo pačius artimiausius ir po šiai dienai nesusivokė kas su ja negerai. Kai šioji mamos paklausdavo, kur yra tėvas, mama tik gūžtelėdavo pečiais. Bėgant laikui tokių klausimų mergina ir neužduodavo. Metams bėgant tapo aišku, kad kai kurie vyrai nesutverti šeimyniškam gyvenimui, o ką jau kalbėti apie puolusius angelus, kurių vaikai turi būti akimirksniu nušluoti nuo šio žemės paviršiaus. Neaišku kokio asmens dėka ji vis dar gyva, gyva ir savotiškai pasimetusi aplinkoje.
Deonte retai kreipdavo dėmesį į aplinkinius. Ir savų problemų ji turėjo pakankamai. Dažnai būdavo ir taip,kad ši prasilenkdavo su pažįstama persona, tačiau šiam nė "labas" nepasakydavo ir tikrai ne dėl to, kad ši būtu perdėtai pasikėlusi. Paprasčiausia - ji neatkreipdavo dėmesio. Jei Dhaara pažiūrėdavo kam nors tiesiai į akis, tai nereikšdavo, kad ji matydavo. Tokius savo "žvilgsnius" ji mėtydavo daug kam ir perdėtai dažnai. Tokį žvilgsnį ji numetė ir pro šalį praėjusiai kruvinai tamsiaplaukei. Ji matė merginos veidą, matė jos kruvinas rankas, tačiau pro ją praėjo tarsi pro paprastą žmogų ir tik po kurio laiko ji sustojo. Visų pirma, jos kūnu nubėgo šiurpuliukai. Taip būdavo kai ji sutikdavo antgamtines būtybes, nors pati nė nesuvokė apie kitų būtybių egzistavimą. Visų antrą - mergina buvo kruvina, o tai galėjo reikšti arba pavojų arba... pavojų.
-Jums viskas gerai? - dar būnant nusisukus nuo merginos prabilo pakankamai aiškiai. Po poros akimirkų Dhaara buvo jau pilnai atsisukusi į nepažįstamąją. Mergina atrodė pakankamai rami, nepaisant šiek tiek surauktų jos antakių, kurie galėjo išduoti jos susimąstymą apie galimą scenarijų kruvinoms nepažįstamosios rankoms.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-12-29, 21:43

Kažkoks vidinis išaugintas instinktas merginai buvo pulti bet ką, kas tik sutrikdo jos galvą. Bet būnant tarp žmonių, kai pragaras pasidarė per šaltas ir aukų reikėjo ieškotis ant Žemės paviršiaus, Deirdre išmoko save valdyti, pakankamai gerai, kad gatvėj ar kitoj viešoj vietoj nepradėtų kruvinų linksmybių. Taip buvo ir šį sykį, ji nors ir stovėjo ir kvėpavo lyg pavojų pajutęs šunėkas, tačiau pakankamai ramiai reagavo į tą praeivę, kuri tikrai nebuvo tiesiog žmogus. Vos savo sielą, dorą ir šviesią sielą per prievartą paskyrus velniui, ji iškart ėmė atskirti angelus nuo demonų. Blogį nuo gėrio.
-O kodėl turėtų būti blogai?-Šyptelėjo pati sau žiūrėdama kažkur į tolį, jausdama nepažįstamosios akis į nugarą, o tada lėtai atsisukdama į ją. Jų žvilgsniams susitikus, Atchira kilstelėjo savo smakrą aukščiau. -Susižeidžiau. -Žvilgsniu parodė į savo rankas, kurios dar tepliojosi krauju, o tada nekaltai klaptelėjo blakstienomis.
Back to top Go down
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-12-30, 00:40

Dhaara buvo puolusio angelo vaikas, tačiau tai tikrai nereiškė, kad ji turėjo daug gėrio savyje. Visą gyvenimą ji gyveno kaip paprastas žmogus, tačiau niekada nejautė poreikio daryti gerą, nors iš tiesų - buvo geras žmogus. Užuot su gimimu gautu krauju, ji įgavo ir prakeiksmą, su kuriuo susigyventi buvo vienintelė išeitis. Ji galėjo tapti demonų arba angelų ginklu, šiai pačiai to nė nesuvokiant. Žvelgdama į tamsiaplaukę, Dhaara laukė atsakymo, tačiau dideliu nekantrumu nedegė. Kažin ar ir pati pultų dėstyti visas smulkmenas dėl kruvinų rankų, o tokias ji turėjo ne kartą. Ne kartą grįžo visa kruvina namo nė nežinodama kur ir kieno krauju išsitepė. Tai ir buvo baisiausia jos gyvenime. Baisiausia buvo turėti gyvenimą, bet ne jo kontrolę.
-Įprastai žmonės kruvinomis rankomis nevaikšto, - ramiai tarstelėjusi mergina nuleidžia savo žvilgsnį ties merginos rankomis, tačiau šiai atsisukus ji kaip mat pakelia žvilgsnį į jos akis. Tą akimirką ji kažką pajuto. Kažkas jos kūne sukirbėjo, tačiau ji nesuprato dėl ko ir ką tai galėtų reikšti. Tai nebuvo panašu į jau jaustą pavojaus jausmą, bet tai nebuvo ir tas jausmas, kurį jauti sutikus sau artimą žmogų. Dhaara retai sutikdavo kitas mistines būtybes, tad šis jausmas aplankė greičiausiai dėl to, kad tamsiaplaukė nebuvo žmogumi. - Na, jei jau taip sakai, - gūžtelėdama pečiais nežymiai vyptelėjo. Dhaara niekada nesikišdavo į kitų reikalus, jei šie to nenorėdavo, o ir merginos elgesys neatrodė toks, kad jai reikėtų jos pagalbos.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-12-30, 20:19

Deirdre's akys žybtelėjo lengvu tamsumu, taip nutikdavo, kai jos smalsumas užimdavo vidų. Kuo ilgiau žiūrint, tuo labiau tą nepažįstamoji jai rodėsi kažkuo artima. Regis trumpas siūlas rišo jas kažkuom kartu, taip nutikdavo tamsiaplaukei susitikus su kažkuo kieno kraujyje Dievo ar Šėtono prisilietimas. Visgi ir pati būdama pragare girdėjo ilgų pasakojimų apie tas būtybes, buvo net ir tokie puolusieji angelai, kurie tamsiaplaukei buvo pikantiškiausi. Įdomu, kas privertė gerus angelus pabėgti iš Dievo karalystės ir stoti greta Šėtono?
-Ar galėtum mane palydėti iki vandens telkinio?-Nejučiom žengia arčiau merginos priešais, ir veide sužaidžia šypsenėlė, kaip ne keista, ji atsispindėjo draugiškumu. Ne tokia jau ir siaubūnė buvo toji Atchira, mokėjo elgtis žmogiškai. Ar bent jau apsimesti. Suprato iš akių, kad toji nepažįstamoji nėra tiesiog eilinis žmogysta, o tai demonei patiko, ir nė už ką ji nepraleis progos susipažint su ja. -Be to, aš Deirdre.
Back to top Go down
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-12-30, 20:59

Jei mergina dažniau sukinėtųsi tarp mistinių būtybių ir pati žinotų, kad yra viena iš jų, gal savo pojūčius ir imtų vertinti kitaip. Gal tada ko ne viskas jos gyvenime turėtu suprantamą prasmę. Pavyzdžiui, kad ir dabar, suvoktų, jog priešais esanti mergina yra asmuo, nuo kurios daug kas bėgtų klykdamas kuo toliau, o jos kruvinos rankos atsiduotų ne jos, o kito asmens krauju. Dar kartą žvilgtelėjusi į merginą, o tada į vandens telkinį, kuris nebuvo taip toli nuo jos, ši tik gūžtelėjo pečiais.
-Gerai, - atsikvėpdama tarstei žengtelėdama kelis žingsnius arčiau nepažįstamosios. Gal ji iš ties buvo sužeista, o gal ir ne. Na, vylėsi, kad šioji neužsimanys jos paskandinti, tačiau dėl to jai gi pergyventi nėra ko. Ką jau apie save žino, tai tai, jog yra žymiai stipresnė už paprastus žmogus, o ir numirti negali, mat yra ko gero nemirtinga. - Dhaara, - prisistatydama ir galiausiai atsistojusi visai greta merginos ši giliai įkvepia po to lėtai iškvėpdama plaučiuose susikaupusį orą. - Gal ir keistai nuskambės, bet manau, kad esame susitikusios ankščiau, ar gali taip būti? - žvilgtelėjusi į Deidre paklausia, mat kuo arčiau ėjo prie nepažįstamosios, tuo keistas pojūtis aštrėjo, o savo protu visa tai galėjo paaiškinti taip kaip seniai užmegztą pažintį.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-12-30, 23:07


Iš tikrųjų Deirdre nelabai rūpėjo, kad ji vaikščiojo kruvinom rankom po pakrantę, nors čia ir buvo žmonių. Kai kurie individai tokių dalykų nepastebi, o jeigu ir pastebi kai kurie pasimeta ir pameluoja patys sau jog vaizdo prieš akis nė nebuvo, o yra ir tokių, kurie tuojau pat prilėkia teikti pagalbą. Pasaulis pilnas įvairaus plauko žmogystų, gerai tas, kad nei vienas, nei kitas plaukas negąsdino demonės.
-Dhaara, įdomus vardas sakyčiau.-Palaukia, kol mergina prieis šalia jos, kad galėtų pradėti eiti link vandens, o tada nužiūri naują savo kompanijonę atidžiau, įkvėpdama gryno oro, bet visas tas oras tik labiau artino ją prie smalsumo atskleidimo. Merginai prabilus, ir uždavus tokį klausimą, Atchira kilstelėjo antakius. Nejaugi ir Dhaara jautė ta patį jausmą? Prieš atsakydama ši apsidairė aplinkui, kas buvo jos bjaurus įprotis, visados atrodė, kad Jis stovės kažkur netoliese. Kas leido demonei dar jaustis žmogumi tai baimė, ji ją turėjo ir ji niekur neketino dingti. -Aš jaučiu lygiai ta patį. -Taria, ir pasuka galvą į brunetę. -Galbūt prieiname prie reikalo, nemėgstu kalbėti ne į temą. Iš tavęs sklinda energija, kuri mane kiek glumina, bet tuo pačiu joje randu dalelę savęs, kas man yra svarbu. Ar tu angelas? Demonas? Ar puolęs angelas?-Rimtai paklausia, tikėdamasi ir rimto atsakymo. Atchira žinojo, kad neklysta sakydama tokius dalykus, Dhaara tikrai ne žmogus.
Back to top Go down
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
I swear I walk with God but the Devil keeps following

2016-12-31, 00:49

Dhaara realiai buvo daugiau nei viena būtybė. Užuot buvusi tik paprastu žmogumi, ji tokia nėra. Ji nėra angelas, ji nėra demonas, ji nėra puolęs angelas, tačiau tuo pat metu ji yra viskas. Vieną akimirką ji geraširdis ir paprastas žmogus, kitą - gyvybę dėl kitų galintis paaukoti angelas, o trečią - šaltakraujė žudikė vedina keistų, iš tamsiausios minčių kertelės sklindančių, balsų. Ji buvo sunkiai nuspėjama ir sunkiai kontroliuojama. Baisiausia tai, kad ji nė nesuvokdama kada su ja vyksta kas nors baisaus. Nužudžius kitą asmenį jį atsitokėja jau stovėdama namuose, visa kruvina, persigandusi ir tuo pat metu alsuojanti it įpykęs bulius, kuris vis dar yra pasirodęs perdurti ką nors kiaurai. Stovėjimas šalia Deidres buvo kažkuo panašus. Jausmas buvo itin pažįstamas, kiek provokuojantis, tačiau tuo pat metu leidžiantis pasijusti suprastai. Šyptelėjimu atsakydama į pirmuosius merginos žodžius, sulaukusi tolimesnių, Dhaara trumpam stabteli geriau įsižiūrėdama į merginą. Jos veide žaidė vos pastebima šypsena, o akyse buvo galime įžvelgti ir nuostabą. Jau ruošėsi prasižioti, tačiau toliau besiklausydama tamsiaplaukės, Dhaaros veide šypsena ėmė blėsti. Kilstelėdama antakius iš pradžių kiek nepatikliai ir toliau žvelgė į merginą, tačiau po poros akimirkų nusijuokė. - Negi manai, kad prieš tai mes buvome susitikusios rojuje ar pragare? - vis dar su šiokia tokia linksmumo gaidele balse prabilusi, po kurios akimirkos Dhaara surimtėjo tikėdamasi, kad jos pašnekovė būtent tai ir turėjo galvoje. Dhaara nė nenutuokė kas ji buvo tokia ir bet kuriuo atveju, tikrai negalvotų, kad ji yra bent vienas iš Deidres išvardintų padarų.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Nuošali pakrantė
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: