Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Skersgatvis

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
31

TTS #13
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-14, 00:05

Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
31

TTS #13
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-14, 00:05

Ir ką šią tamsią naktį mergina veikė tokioje vietoje kaip ši? Anastasia slėpėsi. Ji nesenai pabėgo nuo nevykėlio medžiotojo. Dabar, naujagimė vampyrė purvina, su deginančiu skausmu gerklėje, it kokia žiūrkė slėpėsi už konteinerio, tikėdamasi, kad medžiotojas pametė pėdsakus ir negrįš. Anastasia negalėjo patikėti, kad iš blizgančių rūmų pakliuvo būtent čia. Rodos dar prieš kelias dienas šeimininkas gėrė jos saldų kraują, tekantį iš nedidelės kirstinės, rimbu padarytos, žaizdos. Bet kas pasakytų, kad gyvenimas gatvėje - geresnis, tačiau ten - ji nebuvo vampyrė. Ji nejautė to deginančio troškulio, kuris užvaldė merginos mintis ir neleido blaiviai galvoti. Tamsiaplaukė žinojo viena - ji vampyrė. Tokia pati kaip šeimininkas. Būtent todėl čia ir atsidūrė. Anastasia uodė nakties orą, tačiau kaip tyčia, aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Iš troškulio, baimės ir nevilties, mergina tyliai pravirko.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
21

TTS #2
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-14, 00:53

Jos kraujas liejosi kaklu taip dramatiškai primindamas Bartram tuos laikus, kai Rumunijoje gyvenęs lordas Drakula siurbė iš aukų kraują ir tuo didžiavosi. Dar nespėjęs atšalti ir patekęs bei savotiškai užvaldęs vampyro kūną, nelaimėlės merginos jo kelyje pasitaikiusios kraujas buvo ypatingas. Nebūtų to padaręs, nes dar tik saulei nusileidus buvo sotus, kaip kad žmonės būna didžiųjų švenčių metu ir negalėtų įsimesti nė vieno riebaus kąsnio, tačiau kai jos pačios užkalbindavo Dalgaard ir dar taip save siūlydamos, jis neturėjo teisės atsisakyti. Atšalusio, kažkokiomis ypatingomis kūno formomis nepasižyminčio kūno atsikratė pakankamai greitai - įmetė į upę ir šis kaip mat nugrimzdo į gilumą, šalia visų sumestų padangų, šiukšlių ir surūkytų cigarečių. Niekas neieškos, niekas ir nesugalvos. Gylis ten pakankamai pavojingai didelis, todėl vasarai išaušus niekas nesugalvos šokti maudytis. Praėjęs aukštesnius mieste stovinčius pastatus netrukus pasiekė ramesnę teritoriją apsuptą daugiau medžių ir kelių pavienių namų. Tuomet jos ausis praskrodė gražaus balso savininkės rauda. Šiaip nebūtų į tai atkreipęs dėmesį, bet kraujo prieskonis kirtęs per nosį neleido apsisukti, todėl patraukė merginos link. Nemėgo vampyras tokių situacijų kuriose jis privalėdavo prisiminti gelbėtojo, kažko kam rūpi tokie dalykai, amplua. Priėjęs arčiau pamatė beveik iki mirties sumaitotą merginą. Būtų galėjęs teigti, kad ši neturėjo teisės jau būti gyva, tačiau nepraleido pro akis ir to, kad jos širdis neplakė, o kūnas buvo natūraliai atšalęs. Pasilenkęs prie gulinčios vampyrės padarė tokį veiksmą kuris dar vadinamas atodūsiu. Ramiai žvelgdamas tyrinėjo ją ir pačią situaciją.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
31

TTS #13
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-14, 01:12

Kuo ilgiau Anastasia slėpėsi, tuo labiau aštrėjo jos pojūčiai. Rodės ausis skauda vien nuo lašančio ant grindinio vandens, tarakonų, bėgiojančių po konteinerį, tolumoje aimanuojančios iš malonumo moters, skleidžiamų garsų. O ką jau kalbėti apie kvapus. Vampyrė norėjo bėgti kuo toliau nuo čia, tačiau neturėjo jėgų net pasikelti. Akimirką, Anastasia manė, kad čia pat ir mirs, palikta šeimininko, kaip šuo nuvaikyta medžiotojo, viena, sušalusi, sumušta, alkana. Taip ir buvo baisiausia - troškulys, užvaldęs visą kūną ir kiekvieną ląstelę. Tik tolumoje išgirdusi kažkieno žingsnius, Iacobelli sukluso. Ėjo vyriškis. Net kvapą, kuris keistai ramino, ji kažkur jau uodė. Tačiau, sykiu artėjantys žingsniai gąsdino. Akimirką, vampyrė pagalvojo, kad tai galbūt šeimininkas, supratęs, kad negali pamesti tokios kaip ji. Merginos veide įsižiebė menka šypsenėlė. Anastasia prisiminė akimirkas, kuomet šeimininkas bučiavo rausvas jos lūpas ir sakė, kad niekada nepaliks. Tik prisiartinus vyriškiui, vampyrė susivokė, kad tai ne šeimininkas. Pajudėti mergina sunkiai galėjo, tačiau jos skruostais nuriedėjo skaudžios ašaros, matant jį.
- Nužudyk mane. - Sujudėjo sukepusios lūpos, kuriomis tekėjo ašaros. Visgi, vyriškis veikiausiai nesupras ką ši norėjo pasakyti, kadangi žodžiai lūpas paliko lyk keista, neaiški rauda. Visgi, Anastasia šiuos žodžius pasakė visai nepagalvojusi. Mirti ji tikrai nenorėjo, tiesiog, troškulys, krėtęs visą kūną it elektra atėmė iš merginos bet kokį sveiką protą ir tam, kad to atsikratyti - kitos išeities nebuvo.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
21

TTS #2
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-14, 18:41

Graudi dejonė ir ašaros nesiliaujančios tekėti skaisčiais, nors ir purvinais merginos skruostais atrodo negalėjo palikti abejingų. Bet kuris pamatęs merginą tokią sugniuždytą ir gyvenimą iš po kojų praradusią, būtų vienaip ar kitaip ištiesęs pagalbos ranką. Tai žmogiškumo įrodymas ir galbūt karmos taškų sau pasipildymas. Tačiau nors ir norėtųsi tuo tikėti, kartais pasitaikydavo tokių, kurie jautėsi gyveną savo tokiais parašais, kurių vienas dabar gulėjo skersgatvyje ir meldė mirties. Bartram nenorėjo į tai veltis, gailėjosi, jog likimas pakišo tokį išbandymą į jo jau kiek monotonišką tapusį gyvenimą: maitinimasis, moterys, nerūpestingas gyvenimas be jokio atsakomybės jausmo. Turbūt tokiais sprendimais iki galo įsiutino dievus, todėl rasta mergina bus išbandymas. Dalgaard nebūtų savimi, jei jam tai rūpėtų. Tačiau palikti jaunosios vampyrės irgi neketino. Paėmė iš kišenės švarią, prie jo kostiumo į komplektą įeinančią, jo inicialais papuoštą nosinę ir nuvalė ja nešvarų vampyrės veidą. Apdžiūvusių ašarų takus ir prasidėjusių naujų požymius. Kai jos veidas tapo švaresnis ir rodos besikaupiančių ašarų nebesimatė, jis išmetė išlietų emocijų įrodymą kažkur tolyn. - Nusiramink,- ramiai tarė vis dar pritūpęs ir žvelgdamas į jos akis. Bartram dar niekada neteko matyti pas nieką, nei žmogų nei antgamtinę būtybę tokios gilios emocijos įsirėžusios veide ir atrodo sieloje. Todėl netrukus ištiesė delną ir laukė jos liaunojo uždengiant. Tokio atsakymo jam iš jos tereikėjo, į tai, ar ši nori bandyti kovoti ar pasiduoti čia ir dabar. Abu norus Leif galėjo įvykdyti bet kurią akimirką lengvu mostu, bet šį kartą suteikė galimybę rinktis.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
31

TTS #13
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-15, 00:11

Šią akimirką, net parodytas švelnumu žestas, privertė Anastasią krūptelti ir instinktyviai trauktis it nosinė, šluostanti skruostą būtų ugnies liežuviai. Vampyrė negalėjo suprasti kodėl nepažįstamas vampyras nutarė jai padėti, o galvoje sukosi tik du dalykai - baimė ir troškulys. Pastarasis, rodės, dabar negino dar labiau, it ji ką tik būtų išgėrusi sieros rūgžties, arba degaus skysčio ir kyžtelėjusi degtuką gerklėn. Tačiau, Anastasija susikoncentravo ties dailiomis nepažįstamojo akimis, kurios - neaiškiai ramino ir kažkodėl sakė, kad ji turi juo pasitikėti, kad vampyras nepadarys nieko bloga. Tai buvo daugiau nei naivu ir kvaila, žinant, tai ką, tamsiaplaukei teko patirti per pastaruosius mėnesius. Juk ši patirtis turėjo priversti ją susivokti, jog pasaulis merginai - nieko gero nelinki.
Nepažįstamąjam prabilus, vampyrė akimirkai užsimerkė, ašaros nustojo riedėjusios it pupos nors skausmas ir nežmoniškai kankino. Nors, Iacobelli maldavo mirties, o tuo labiau nepažinojo, prieš ją esančio vampyro, kažkur viduje dar liko drąsos, ugnies gyventi ir kovoti, todėl liaunas, drebantis murzinas delniukas uždengė ištiestą vyriškąjį. Nė nežinodama kas jos laukia toliau, Anastasia pasidavė į nepažįstamojo rankas. Juk ar taip ar taip, tai, kas laukia už horizonto, negali būti blogiau nei skausmas kurį dabar jaučia bei visa tai ką patyrė pas šeimininką.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
21

TTS #2
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-15, 23:29

Sklido gandai, kad tapę vampyrais buvę gyvieji prarasdavo ar tiesiog atsikratydavo didžiosios dalies savo žmogiškųjų emocijų. Bet tai buvo gryniausia tiesa, Bartram atžvilgiu jis labai greitai paleido turėtą ir pasitiko naująjį gyvenimą. Žvelgdamas į rastą merginą matė joje didžiausią skausmą kokį tik gali kažkas patirti. Ir tai nebuvo vien fizinis, emocinis žlugdymas įvairiomis bausmėmis merginai nepaliko jokios kitos išeities. Jokio kito likimo scenarijaus ir to vampyras jai nelinkėjo, o ir neleis tamsiaplaukės didžiausioms baimėms galbūt, tapt tikrove.
- Gali kalbėti?,- nusprendė Dalgaard pabandyti prakalbinti sužeistąją paimdamas jos delną saugiai į savąjį. Kai mergina vėl buvo pastatyta ant kojų, vampyras suėmė jos liauną kūną ir paėmė ant rankų. Tokio likimo šiaip nelinkėtų Bartram niekam, nes jei atsirastų viltis kažką pakankinti, jis neabejotinai tai padarytų iki galo nepalikdamas nei netvarkos, vargo kitiems ir progos būti demaskuotiems, nei aukos gyvos apskritai. Po kiekvieno vampyro pasilinksminimo sekė viską padedanti tašką mirtis. Nors visuomet smagiausia buvo pasikviesti kokį naujai persivertusį vampyrą ir ne tik, kad paerzinti, o ir negailestingai nužudyti, nes neaplaidumo nestokojančių kvailių ant šios žemės jau buvo užtektinai.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
31

TTS #13
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-18, 11:44

Buvimas šalia nepažįstamo vampyro, Anastasijai sukėlė keistą ramybės iliuziją. Taip, gal būt nutiko todėl, kad mergina po šitiekos mėnesių kančios, sutiko akis, kurios skleidė šilumą, o žvilgsnis nežadėjo nieko bloga ir tamsiaplaukė tiesiog pakibo ant mesto kabliuko. Ji negalėjo žinoti, kad tai nebus dar viena šeimininko išdaiga, priversianti Anastasiją ir vėl kentėti. Tačiau, ši vis labiau rimo, pasiduodama į nepažįstamojo rankas. Paklausta ar gali kalbėti, jauniklė tiesiog linktelėjo, laukdama kokio nors vyro klausimo.
Vos vos atsistojusi, Anastasija nužvelgė krauju, purvu ir dar velniai žino kuo išteptą savo kūną. Ji buvo visai nepanaši į save - numetusi kelis kilogramus, išblyškusi, sužalota. Tokią merginą paliko šeimininkas. Tačiau Iacobelli dar turėjo jėgų kovoti dėl to, kad išgyventų, kad kvėpuotų. Paimta ant rankų Anastasia prisišliejo prie vampyro kūno ir pažvelgė jam į akis. - Kodėl? - Paklausė, nors tai ką ji pasakė, buvo pakankamai sudėtinga iššifruoti. Mergina norėjo suprasti kodėl jis nutarė padėti tokiai kaip ji - apgaolėtinai, purvinai ir sužalotai.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
21

TTS #2
The stories are real -
the monsters are here

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty2016-11-20, 03:38

Bartramas nemėgo būti kažkieno mamyte. Nekentė rūpinimosi silpnesniais, nes tai ne tik buvo atsakomybė kurios jis taip pat nemėgdavo prisiimti, bet ir našta ir turėtų planų išmetimas į šiukšlių dėžę. Nuo tada kai mirė jo žmona ir vaikas, vyras neieško jokio švelnumo ir neriša savęs su jokiais žmonėmis. Tai jau nebebuvo jam aktualus dalykas ir kažin ar dar kada gyvenime bus. Rastoji vampyrė supriešino dvi jo charakterio puses. Viduje kovojo pats su savimi. Viena jo pusė rėkte rėkė mesti vampyrę į šalį ir toliau gyventi savo visai pakenčiamą gyvenimą, kita tyliai kuždėdama bandė nugalėti didesnę įtaką turintį blogio balsą skatindama tapti geresniu nei jis yra ir kada nors bus bei pasirūpinti ja. Tai beprotiškai Dalgaard siutino, išoriškai ramus ir susikaupęs viduje vyras užvirusių emocijų negalėjo užgniaužti.
- Kodėl? Ir pats to nežinau. Į tai nėra jokio logiško paaiškinimo,- imituodamas iškvėpimą tarė tvirčiau laikydamas merginą rankose ir nešdamas iki tos vietos kurią laikė namais. Nes nežabotas pyktis kuris dar tyliai tūnojo jo viduje, ankščiau išsiveržęs buvo vos kelis kartus ir tada jau niekas vampyro negalėjo sulaikyti. Mažai jam terūpėjo ar vykdant paties išgalvotą misiją pasimaišys koks nekaltasis ar atvirkščiai kelyje ar ne, patraukdavo visus kurie ne taip į jį pažiūrėdavo ar kaip kitaip suerzindavo. Bėgant laikui tam tikri dalykai keitėsi, o kai kurie išliko nepakitę. Išoriškai pasaulis pakeitė savo rūbą, tačiau viduje žmonės kokie buvo, tokie ir išliko. Per amžius pasaulį valdęs godumas ir neapykanta dar tiek pat amžių valdys. Mastydamas apie pokyčius, Leif nuleido galvą ir pažiūrėjo į nešamą auką.
- Kur tu gyveni? Kur ta vieta kurią laikai namais?,- visgi nusprendė, ar bent jau bandė nuspręsti ką ketins daryti ir pasirinko jos namus kaip pusiaukelę. Dar nebuvo tikras ar leis laimėti jo visą kūną ir sielą valdančiam blogiui, ar vis dėl to pirmą kartą po daugybės metų padarys gerą darbą kažkam ištiesdamas pagalbos ranką.
Back to top Go down
Sponsored content

Skersgatvis Empty
Skersgatvis Empty

Back to top Go down
 
Skersgatvis
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» skersgatvis

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: