Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 takeliai

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
I close my eyes to indulge and reminisce of a sunset that never existed.
I close my eyes to indulge and reminisce of a sunset that never existed.
NAME :
V.

POSTS :
2042

REPUTATIONS :
225

CREDIT :
Icon: caramcream, Code: unknown srr, gifs: tumblr

CLAIM :
Emily Browning


2016-08-22, 13:22

:051:
Back to top Go down
View user profile
Voici mon secret. Il est très simple: on ne voit bien qu'avec le cœur. L'essentiel est invisible
Voici mon secret. Il est très simple: on ne voit bien qu'avec le cœur. L'essentiel est invisible
POSTS :
50

REPUTATIONS :
10

CREDIT :
maleficentvija


2016-11-18, 20:33

Pardavus sielą, laikas bėga kone nepastebimai. Kiekviena diena pamažu susilieja su naktimis, bėgantys metų laikai tik tyliai praneša apie iššvaistytą, veltui praleistą laiką ir prabėgusius metus, tačiau gamtos pokyčiai, sniegas, krentantys lapai ar pražydusios gėlės, vis dar žavėjo paskutinius žmogiškumo likučius, sutryptus ir palaidotus kažkur giliai Makso galvoje. Galbūt būtent dėl to įprastai sunkūs, greiti medžiotojo žingsniai suletėjo, tamsios akys galiausiai pakilo, ėmė atidžiai tyrinėti medžius, regis, sekė kiekvieną, net pati menkiausią judesį ar silpną vėjo ruožą, gebantį sujudinti nuplikusias medžių šakas. Kvaila. Žmogiškumo praradimas atvertė visiškai naują šio gyvenimo skyrių, medžiotojas pajuto neapsakomą galią, srūvančią šio kūnu, atrodo daugybę naujų būdų žudyti, kankinti, tačiau net prabėgus metų metams šis vis dar jautėsi toks pat keistai tuščias, galbūt net vienišas, tarsi kažkur giliai šio viduje žiojėtų neaprėpiama tuštuma. Ne, jis netroško meilės, netroško tų jausmų, apėmusių kaskart, kai šis susižavėdavo vis kita moterimi, veikiau toli gražu, jis dievino tą jausmų tuštumą, tiesiog įprasti dalykai nebeteikė tiek daug džiaugsmo, kiek anksčiau. Tvirtas vyras vis dar dievino kraują, skausmą, vis dar mėgo matyti, kaip virpančius žmonių kūnūs užlūsta skausmas ir neviltis, tačiau tokie dalykai kaip bendravimas su kitais žmonėmis.. sunyko, ramybę Maksimilianas atrasdavo tik krauju suteptomis rankomis arba gamtoje. Miškas. Toks ramus, kupinas mažų gyvybių, tačiau kartu toks nepaprastas.. O de Mortel, žinoma, nebūtų savimi, jei nenuspręstų visko sugadinti. Iš tamsių kelnių kišenės išsitraukęs puspilnį cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį, vyras vieną prisidėgė, o tuomet atsirėmė į artimiausią medį. Neketino skubėti, turėjo pakankamai daug laiko, kad iš tiesų pasimėgautu siauro takelio atvertais vaizdais.


All my life, I was always well structured and black and white…but you, you were this beautiful rainbow of chaos; colors that had yet to be named swirled around you, and I wanted to be a part of that.
Back to top Go down
View user profile
Svečias
Guest

2016-11-18, 20:58

Po kelių minučių kai išsukus iš pagrindinio kelio nei pastatų jokių nei automobilių nesimatė, Isabelle pasistatė savąjį kiek atokiau nuo kelkraščio. Išlipusi užrakino, juk niekada nežinai koks grybautojas ar dar kokia būtybė kurių Sietle buvo tikrai nemažai atklys. Ratai buvo pakankamai nauji, tamsintais stiklais ir erdvia bagažine. Viskas buvo apgalvota net įsigyjant tokį įprastą žmonėms dalyką kaip šis. Kažkokios per didelės prabangos vampyrė nemėgo, tai kas optimalu visais atžvilgiais visuomet bus jos prioritetų viršūnėje. Eidama miško taku dar tuo plačiu, pajuto kaip vėjas atnešė kažkur toliau esančių žmonių kvapą. Tai sudirgino itin jautrius jos receptorius ir tik priminė kokia ištroškusi ji buvo. Artėdama po truputį kiek daugiau apželdinto ploto kur medžių atstumas vienas nuo kito buvo dar mažesnis nei ten kur įvažiuojant galėjai pastebėti, Isabelle ėmė dairytis. Kvapai vienas po kito sklendė ore leisdami ramiai tykoti ir laukti tos akimirkos kai pusryčiai patys pajudės jos kryptimi. Capone mėgo kievieną smulkmeną apie buvimą kraugere. Ir tas laukimas polaimingosios akimirkos, ir riksmai, baimės iškraipyti aukų veidai ir aišku kraujas. Toks šiltas ir šviežias buvo pats skaniausias.
Back to top Go down
Voici mon secret. Il est très simple: on ne voit bien qu'avec le cœur. L'essentiel est invisible
Voici mon secret. Il est très simple: on ne voit bien qu'avec le cœur. L'essentiel est invisible
POSTS :
50

REPUTATIONS :
10

CREDIT :
maleficentvija


2016-11-18, 21:16

Vis artyn ir artyn slenkanti naktis pamažu išsklaidė rūkstančios cigaretės dūmus, miške įsivyravo tyla, net žmogus būtų galėjęs išgirsti tolimus, netgi kiek slopinamus žingsnius. Nebesigirdėjo paukščių, medžių šakos nebetraškėjo nuo pernelyg stipraus vėjo, nesigirdėjo net smulkiausių gyvūnų, dar vos prieš kelias minutes bėgiojusių palei Maksimiliano kojas, tačiau medžiotojas išgirdo. Išgirdo lėtus, moteriškus žingsnius, privertusius tvirtą šio kūną sustingti, o cigaretę nukristi ant grindų, kur ši netrukus buvo sutrypta sunkaus šio bato kulno. Ir vis dėlto, Maksas nejudėjo. Tik tuomet, kai tarp medžių pamatė švysčiojančią šviesių plaukų kupetą, išsitiesė ir kilstelėjo antakius. Izabelė. Netikėta. Juk tamsiaplaukis vyras vis dar puikiai pamena šios sesers ašaras, maldavimus, šios rėkimą ir žviegimą maldaujant, kad jis paliktų ją gyvą. Juk ji dėl to nekalta, juk ji nenorėjo. Prabėgo daugybė metų, tačiau dar ir dabar Izabelės sesers mirtis - vienas gražiausių medžiotjo nužudymų, net jei tai kainavo mylimosios meilę ir pasitikėjimą.-Izabele.-Nors pats vyras ir nesijautė džiugiai, šio balsas skambėjo būtent taip. Erzinančiai, perdėtai linksmai, tarsi raganius būtų pamiršęs visus savo poelgius.-Kaip malonu tave matyti.-Žengęs nedidelį žingsnį į priekį ir kiek kilstelėjęs antakius, Mortel sustingo. Vampyrė. Na, žinoma, prabėgo daugybė metų, o ši visuomet buvo kažkokia keista. Ko daugiau jis galėjo tikėtis?


All my life, I was always well structured and black and white…but you, you were this beautiful rainbow of chaos; colors that had yet to be named swirled around you, and I wanted to be a part of that.
Back to top Go down
View user profile
Svečias
Guest

2016-11-20, 01:51

Toliau dėliodama žingsnius ir išlikdama atidi medžiotoja, moteris spėjo pamatyti siluetą ramiai praslinkusį pro platų jos akiratį. Ir kvapas jo, buvo iki skausmo pažįstamas. Instinktyviai įkvėpusi pajuto kaip stipriai jis vis dar įsirėžęs jos atmintyje. Prie tos dalies prisiminimų kurie yra neliečiami, kurių ji niekada ir niekam nepasakos. Dabar matydama Maksimilijaną gyvą ir tokį patį, nepasikeitusį, kai šviesiaplaukė tapo liudininke to ką jis padarė susitikimas bei akistata buvo neišvengiami. Jei ankščiau būtų pasivijusi jį ir išliejusi visas susikaupusias bei graudžias emocijas, dabar Izabelė ramiai žengė jo pusėn nenuleisdama žvilgsnio niekur kitur. Ledinis žvilgsnis negailestingai skrodė jo akiduobes nepalidkamas kitos išeities kaip tik jį pasitikti.
- Maksai.. Kad mane kur.. atrodo sėkmė man šiandien šypsosi..,- vos pastebimai kilstelėjo antakį žvilgsniu jį subadydama dar kelis kartus. Dabar kai jau gyvenimas aplink ją sukasi visai kitoks ir jėga moteris neprilygsta nei jam nei daugybei kitų vyrų ar moterų, ir nuotaika buvo geresnė.
- Deja negalėčiau pasakyti to paties, malonumo nėra visai,- nusijuokė lengvai pamėtėdama labai aiškų supratimą apie taip kaip buvo iš tikrųjų. O gal jo susitikimas bus į naudą? Gal Izabelė, kad jau buvo priminta ateitis, pagaliau turės progą visoje šitoje istorijoje pagaliau padėti tašką? Taip. Dabar jau kad ir kas benutiktų, tokio pat sveiko ir laimingo jau nepaleis. Kiekvienam nusidėjeliui ankščiau ar vėliau išaušta bausmės diena, kai kelio atgal jau nebėra ir nuosprendis toks pat aiškus kaip ir tiesus kelias vidurdienio metu.
Back to top Go down
 
takeliai
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Miškas-
Jump to: