Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 miško pakraštys

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
V.

POSTS :
2282

REPUTATIONS :
229

CREDIT :
Icon: endlessroutine, Code: unknown srr, gifs: tumblr

CLAIM :
Oscar Isaac


2016-08-22, 13:21

:015:
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-13, 10:17

Smilkstanti cigaretė tarp pirštų, aštrus ir viską stebintis žvilgsnis. Henriui buvo pavojinga čia rodytis, bet jis visada mėgo rizikuoti. Jau kelis kartus per plauką nesusitiko buvusios savo gaujos. Jau galima įsivaizduoti, kas nutiktų, jei susitiktų Acheron.
Bet dabar ne tas galvoje vyrui buvo. Visos mintys išgaravo, kai jis persivertė į didelį, juodo kailio vilką. Pauostinėjęs orą jis patraukė iš miško glūdimą, per jam vienam žinomus kelius link miško pakraščio. Turbūt vienintelis pliusas būnant vienišiumi šioje situacijoje, buvo tai, jog nereikėjo niekuo rūpintis. Kai buvo Cul de Louf vadas dažniausia vesdavosi su savimi kokį nors jaunesnį gaujos narį. Tai jam būdavo tarsi apmokymai, kaip reikia elgtis, kaip reikia patruliuoti apylinkėse, kaip reikia saugoti savo teritoriją nuo priešų. Dabar jam tuo rūpintis nereikėjo, jam tiesiog reikėjo išlikti nepastebėtu vilku Cul de Louf šešėlyje.
Grakščiai peršokęs jam nuvirtusį medį, vilkas priėjo jam giliai į atmintį įsirėžusią vietą. Čia, būtent šioje vietoje, vyko kova tarp jo ir Acheron. Praėjo tiek laiko. Vilkas kilstelėjo snukį ir sukaukė, vėliau nužvelgęs visą teritoriją ir įsitikinęs, jog niekas neartėja link jo, lėtai nutipeno netoli išsišakojusio krūmyno bei prigulė. Padėjęs snukį ant ištiestų letenų, vilkas sunkiai atsiduso ir tiesiog nuobodžiaujančiu žvilgsniu spoksojo į mėnulio apšviestą miško dalį.



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
Giedrė

POSTS :
3093

REPUTATIONS :
194

AGE :
24


2016-11-14, 21:15

Išaušo visų labai laukta naktis. Kas su teleskopais ir pledais ruošėsi vietą balkone, kas pakeitęs pavidalą nusprendė palakstyti miškuose ir prižiūrėti, kad viskas liktų savo vietose. Šią naktį danguje švietė pilnatis tačiau svarbiausia buvo tai, kad ji nebuvo įprasta - danguje savo vietą tvirtai okupavo supermėnulis, kuris pasirodo tik kartą per septyniasdešimt metų. Lėtais ir užtikrintais žingsniais Annika jau virtusi savo sielos veidrodyje matomu pavidalu lėkė per mišką neatsigręždama ir po savęs palikdama tik pėdsaką, kuris ilgainiui gamtos veiksnių dėka dings ir sudūlės. Du gyvenimus turinti moteris negalėjo nepastebėti, mėnulio spinduliuotė šią naktį buvo ypatingai stipri ir net seniausia gaujoje esanti, vilkolakė gundėsi nutrūkt nuo grandinės ir paleisti į laisvę savo vidinę esybę. Nieko nebuvo nuostabiau už tai kai pakeitus pavidalą pasinerti į miškus ir imi daryti tai, ką turėjai ir norėjai. Grynas oras, medžių nusvirusios šakos, kažkur patyliukais savo gyvenimus gyvenantys žvėris - viską, Annika matė, itin jautria uosle galėjo užuosti bet kokį žmogų daugybės kilometrų spinduliu. Neabejotinai, Ingham šią naktį jautėsi įkvėpta naujos gyvybės ir kai kūne plazdėjo kunkuliuojanti energija pasireiškianti nemenka jėga, ji neskaičiavo bėgančio laiko tapdama nakties ir mėnulio dar viena klajojančia siela.



Routine ruins the life, variety vitalise the life.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-15, 11:06

Kol niekas iš Cul de Louf dar net nenutuokė, jog Henris kažkokiu stebuklingu būdu liko gyvas, jis savotiškai pasidarė sau pramogą kiek kas kelias naktis atklysdavo į mišką, jog prisimintų savo sekimo bei medžiojimo įgūdžius, galiausia tiesiog imtų nevaldomai palakstytų, nes ilgai nepersiversti vyrui buvo gan sudėtinga, tuo labiau, tai kėlė pavojų aplinkiniams, kadangi jis galėjo tai padaryti prie visai nekaltų žmonių.
Ar jis ilgėjosi Cul de Louf? Truputį, tai vis tiek juk buvo jo šeimos dalis. Kiek atsimena pats, Cul de Louf visada vadovavo jo tėvas, tad tai dalis jo gyvenimo, jo šeimos istorijos. Visgi, kai nusprendė eiti į kariuomenę, įsimaišė tarp žmonių, gaujos sąvoka Henriui dingo iš atminties. Ten jie buvo komanda – vieningi, saugantys vienas kito užnugarį, nesvarbu kas benutiktų. Tiesa, kol kas jie dalyvaudavo tik pratybose, tačiau ta ištikimybė, komandos dvasia ir bet kada suteikiamas palaikymas tarsi atgaivino vyrą. Po pažeminimo ir sunkaus pralaimėjimo Christopher buvo ganėtinai sunku atsitiesti. Tačiau jis čia. Naktinis miškas atrodė gan magiškai, lyg sakė vyrui, jog šiandien nutiks kažkas ypatingo. Tikrindamas visą miško pakraštį, jis užuodė kito vilko kvapą. Kol kas dar negalėjo tiksliai suvokti, kodėl tas kvapas jam toks artimas, tačiau jam visgi reikėjo tai patikrinti. Galbūt tai vienas iš Cul de Louf?
Sekdamas karštais jo pėdsakais jis labai greitai jį atsekė. Persivertęs į žmogų jis žengė kelis žingsnius arčiau, pasiruošęs bet kurią akimirką persiversti į vilką, jei šis sumanytų jį pulti.
- Ei, ką čia veiki? – žemas balso tonas, ta pati valdingumo gaidelė ir ryžtingas žvilgsnis. Henris buvo toks pats, koks ir anksčiau. Tiktai galbūt dabar jis nebuvo toks karštakošis. Nes panašioje situacijoje, anksčiau jis būtų puolęs vilką kaip prašalaitį.



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
Giedrė

POSTS :
3093

REPUTATIONS :
194

AGE :
24


2016-11-15, 23:10

Minutė po minutės ir vilkės kūnas jautėsi atsigavęs, po malonios mankštos kuri buvo tik į naudą, sustojo akimirkai ir pakėlė akis į mėnulį. Tokio neįprasto dydžio šis buvo ir vis nuostabą kėlė. Be galo gražus ir magiškas. Jei nebūtų savo dėmesio sutelkusi į tai, būtų jau seniai pajutusi aplink šmėžuojantį dar vieną tos pačios rasės atstovą. Kvapas buvo pažįstamas, net per daug, gal net kiek ir pasiilgtas. Tačiau nuvydama beprotiškas teorijas į šalį, nes jos buvęs vyras yra miręs ėmė kurti hipotezes kas tokio čia galėjo būti jei ne jis. Bandymas išsiaiškinti varė iš proto, o netrukus jos akys galėjo paliudyti akivaizdų faktą - jis buvo gyvas. Kaip? Kodėl? Apstulbusi spoksojo ir netrukus atsistodama jau ant žmogiškųjų kojų žvelgė negalėdama patikėti. Būtų pagalvojusi, kad tas nelaimes nešantis mėnulis sukūrė miražą, tačiau anaiptol, jo balsas sugrąžino praeitį ir privertė pažvelgti į realybę. Klausimas pateiktas moteriai dar labiau nustebino. Pala, ką? Ar jis tikrai sau leido taip šnekėti pats pražuvęs, o dabar banalia ir purvina fraze pasitiko kadaise jam brangų žmogų?
- Ką veikiu?,- pakartojo jo klausimą leisdama vyriškiui suprasti jo klaidą ir pasitaisyti.



Routine ruins the life, variety vitalise the life.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-16, 09:34

Galbūt pats vyras giliai viduje žinojo, su kuo vis dėlto susidūrė šį vakarą, tačiau jis turėjo tuo įsitikinti. Raudoni moters plaukai net tamsią naktį miške rodė jam kelią, kaip ir anksčiau. Annikai persivertus į žmogų ir nukreipus žvilgsnį į jį, Henris vėl pasijautė pažeidžiamas. Ir ką ta moteris turi, kad jis pastoviai „susileidžia“ į ją bežiūrėdamas?
- Annika... – tyliai tarstelėjęs jos vardą tarsi ketino žengti į priekį, arčiau moters, tačiau paskutinę minutę kažkas jį sulaikė ir jis liko stovėti, ten kur ir buvo. Jis nežinojo, ką derėtų jai pasakyti. Visada įsivaizdavo jų susitikimą būnant kitokį, galbūt....geriau besieinantį, nors tokiu atveju kažin ar tai būtų buvę tikroviška. Henris pats kaltas, jog anksčiau nedavė žmonai žinios, jog yra gyvas, jog sieks grįžti atgal į gaują, atgal pas ją. Moteris turėjo pilną teisę pykti.



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
Giedrė

POSTS :
3093

REPUTATIONS :
194

AGE :
24


2016-11-18, 15:06

Henris ramiai prieš akis stovėdamas ir ištaręs vos vieną žodį buvo beveik tas pats, kaip garsiau praūžęs vėjo gūsis, kaip vaiduoklis - vieną akimirką tau atrodo, kad matai, kitą jo jau nėra, o pradingęs palieka tik nemielą jausmą kūne, norima kuo greičiau atsikratyti šaltį ir vėl pajusti šilumą. Ramiai papurčiusi galvą Annika žengtelėjo į šoną metru nutoldama nuo Jensen.
- Henri. Kaip matau esi toks pats gyvas ir sveikas kaip bet kuris kitas asmuo kurį toliau sutiksiu. Todėl jei neturi ką pridurti apie pats žinai ką, aš neturiu ką čia veikti.,- visas neigiamas emocijas pašalino ir ramiai paaiškinusi žengė lėtai dar kelis žingsnius link pagrindinio dvi miško puses skiriančio tako, kurio gale stovėjo gaujos namas. Annika buvo labai patenkinta tuo, kad čia gyveno. Miškas prie pat namų buvo geriausias kurortas. Gamta moteriai buvo nesvetimas dalykas ir būti joje kas kartą atgaivino sielą. Todėl jautėsi rami tačiau kažkiek ir sutrikusi. Viskas buvo pernelyg keista ir Ingham nebuvo tikra ar nori vėl į tai veltis.



Routine ruins the life, variety vitalise the life.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
263

REPUTATIONS :
32

CREDIT :
countmysins

CLAIM :
Casey Jon Deidrick


2016-11-18, 17:30

O tai ką jam reikėjo sakyti? Atsiprašinėti? Klauptis ant kelių? Jis nieko blogo nepadarė. Tuo labiau, jis stengėsi, kad Annikai nekiltų jokio pavojaus, kaip ji šito nesupranta? Jei ji būtų žinojusi, jog Henris gyvas, ar nuo to būtų kas nors pasikeitę? Rimtai? Turbūt jei būtų nei šilta, nei šalta, kaip ir dabar. Vyras liko gan ramus ir susikaupęs, kaip ir visada.
- Ką tu nori išgirsti? Kad gailiuosi, jog tai atsitiko? Jog man reikėjo tau pasakyti anksčiau, jog esu gyvas? Ką tu būtum darius, kai nieko nedarei tada, kai mane teisė? Annika, negi norėjai, jog tau kelčiau pavojų? Abejoju. – tarstelėjęs jis žvilgtelėjo į moterį. Nesiruošė teisintis, apgailestauti ar prašyti atleisti, tai nebuvo Henrio charakterio savybės. Galbūt anksčiau ir būtų tai daręs, bet dabar jis nesijautė padaręs kažką blogo. Taip, jis nepasakė, jog yra gyvas ir galbūt dėl to moteris pyksta, bet ji tikrai norėjo sukelti sau pavojų, būdama Cul de Louf ir tuo pačiu žinodama, jog kažkur gyvas vaikščioja Christopher?



I believe that we are who we choose to be

Nobody’s going to come and save you, you’ve got to save yourself. Nobody’s going to give you anything. You’ve got to go out and fight for it. Nobody knows what you want except for you. And nobody will be as sorry as you if you don’t get it. So don’t give up on your dreams.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
Giedrė

POSTS :
3093

REPUTATIONS :
194

AGE :
24


2016-11-20, 03:19

Ar čia ta mėnesio diena kuomet vyrai elgiasi kaip periodą pereinančios moterys ir į viską taip jautriai reaguojantys neriasi iš kailio? Ko gero taip ir bus. Henris savo žodžiais nupaišė būtent tokią aplinkybę, o Annikai po viso šito jau nelabai ir rūpėjo jo pasiteisinimai.
- Aš tavęs nieko neklausiau, tik suteikiau progą pasisakyti. Atrišdamas liežuvį ir gilindamasis į praeitį bei manęs visko klausinėdamas nieko nepakeisi. Nors, žinai, gyvenk kaip gyvenęs, jei kaip matau ir manęs akys neapgauna esi gyvas ir sveikas, gal tai darai visai neblogai. Džiaugiuosi, kad tave susitikau, dabar galėsiu ramiai gyventi ir niekas neguls man ant sąžinės. Viso..,- kol Henris klausėsi moters žodžių ir viską virškino, raudonplaukė lengvu žingsniu patraukė išėjimo iš miško link. - Neieškok manęs, gyvenk kaip gyvenęs ir niekam ir toliau pavojaus nekils,- su paskutiniais žodžiais paspartino žingsnį į priešingą pusę ir daugiau nebeatsigrežė.



Routine ruins the life, variety vitalise the life.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-09, 01:09

Cole, rodos, visa gyvenima praleides toje psichuskeje, jau buvo perprates jos ir kiekvieno ten dirbancio padaro grafikus. Nors jiems itaka dare oras, skirtingos nuotaikos ir daug kitu veiksniu, vaikino nuomone vis tiek viskas veike tarsi laikrodis. Todel itin retomis progomis jis surasdavo proga, kaip is ten istrukti...kad ir laikinai. Dazniausiai jis gaudavo vos valanda, kartais kelias. Kartais pavykdavo grizti nepastebetam. Kartais ji sugaudavo ir savaitei uzdarydavo i minkstaji. Kuo labiau jis priesindavosi sistemai, tuo pavojingesnio padaro etiketes jam 'uzklijuodavo' ir viskas vien tam - kad jis is ten niekuomet neiskeltu kojos kaip sveikas, siuolaikaines visuomenes narys. Tokios retos valandos buvo vienintelis laisves gusis, kuri jis pajus per artimiausia menesi, daznais atvejais - net kelis. Po tokiu jo pasivaiksciojimu pasikeisdavo grafikai, personalas, taciau Blackwood'as ilgai netrukdavo, kol ver perprasdavo naujaja sistema. Kad ir kaip jis buvo slopinamas, ar pats save bukino raminamaisiais, protas, tarsi pats pries savo valia, islikdavo pakankamai budrus, kad pastebetu pasikartojancia struktura.
Eilini karta istrukes, Cole nukeliavo i ta pati miska, is kurio taip daznai uz pakarpos budavo tiesiogine to zodzio prasme partysiamas atgal. I miesta kelti kojos jis niekuomet nedriso, jei, vis delto, is tikruju zmonems keltu tokia gresme, kaip kad teigia kiekvienas ji sutikes psichiatras. Vaikino apranga isties buvo 'per plona' zieminei iskylai, taciau tik tokius rubus pavyko nuvogti is valytojo kambariuko. O daugiau ir nereikejo - oda, kaip ir kiekviena popiete, pradejo liepsnoti, versdama jo kuno temperatura gerokai pakilti. Jaunuolis dar lig siol nezinojo ar tai isties vykdavo, ar vien vaidendavosi. Jis gan anksti pastebejo, kad visas personalas jam meluoja, tad nustojo uzdavineti klausimus, i kuriuos tiesioginio atsakymo niekada ir negaus. Taip bent jau nereikes meluoti sau paciam... Tankiai alsuodamas, mat kuri laika teko pabegeti, Cole seke nepramintu snieguotu taku link gudaus misko, kuris tokia valanda buvo apgaubtas gilios tamsos. Pro jo lupas vis issprusdavo balksvas garo kamuoliukas, tuoj pat istirpstantis ore. Nesinorejo paskui save palikti aisku pedsaku kelia, taciau kad tuoj snigs nenusimate, o svaistyti laiko metant savo pedas taip pat nebuvo prasmes.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-09, 01:31

Laukiniai žvereliai jau seniai buvo įtraukti į šiosios meniu ir Sarah neretai pasvajodavo koks skonis būtų paragauti žmogaus, galbūt tuomet ji galiausiai pasisotintų ir nejustu alkio. Paslėpusi savo naujausią auką taip kaip ją mokė vilkolakis vampyrė ketino grįžti į trobelę. Stovėjo pavejui, tad vėjas vis atnešdavo kvapus nuo miesto pusės. Kartais ši net užuosdavo žmones arba bent jau jausdavo jei šie buvo netoliese kūrį laiką. Šįkart užuodusi kiek kitokį kvapą, įdomesnį nei žmonių Sarah nejučia patraukė į tą pusę iš kurios kvapas sklido. Nors Dominick perspėjo ją, kad visuomet turėtų būti budri ir atsargi, bet gyvenimas tokiame "auksiniame narvelyje" merginai jau ėmė pabosti. Nuo virsmo praėjo išties nemažai laiko, ištisi mėnesiai, bet nė vieno dvikojo padaro apart Dominyko ji nebuvo sutikusi ir šiam nebūnant šalia Bloom nuobodžiavo. Jai tebuvo tik 16 ir jau perprato savo naujas galias ir įgūdžius, bet buvo slepiama nuo žmonių ir visų kitų būtybių, kas pamažu varė šią merginą iš proto. Jai norėjosi laisvės, bendravimo, jaujų potyrių, o kiekviena dieną bėgo vienodai, tad šįkart ji nusprendė surizikuot. Eidama arčiau ji puikiai girdėjo kažkieno žingsnius, girdėjo kaip lūžta medžio šakelės nuo žingsniu, netgi užuodė vyrišką kvapą, kuris nebuvo sumišęs su jokiais kvepalais, bet buvo toks skirtingas nuo Dominyko. Iš pradžių kiek sutrikusi Sarah jau manė, kad verčiau ji pasuks atgal ir grįš namo kol jos dar niekas nepastebėjo, bet juto kaip pirmą kartą po tiek laiko jautėsi gyva kaip niekada, atrodė, kad net širdis tuoj ims plakt ir kraujyje plustels adrenalinas. Atsirėmusi į medį mergina tiesiog laukė. Jos ilgi šviesūs plaukai dengė kiek apnuogintus pečius. Jai nebuvo šalta. Šalčio beveik nejusdavo. Galiausiai tamsoje jai pavyko pamatyti vaikino siluetą. Vampyriukė kūrį laiką stovėjo it suakmenėjusi, negalėjo nė pajudėti. Tiek mėnesių ji nebuvo mačiusi žmogaus, tad dvejojo dėl savo veiksmų. Vaikinui atsidūrus visai arti vos už keletos metrų ši tik žengė ant takelio užkirsdama jam kelią. Bet netarė nė žodžio tik įdėmiai stebėjo prašalaitį. Ko gero itin keistai atrodė, jog ši stovi visai viena miške, tamsoje ir apsirengusi taip tarsi dabar būtų vasara, bet visa Saros povyza nė nepriminė paprastos merginos. Tamsoje regis jos akys net dar labiau žybėjo ir nejučia ši vos vos matomai pravėrė lūpas, kiek pakreipė galvelę vis dar smalsiai nužiūrindėdama vaikiną, tarsi šis būtų koks cirko žvėrelis. Nors iš išorės galbūt ji ir atrodė itin rami, bet viduje jautė netikrumą dėl savo veiksmų, dvejojo ar nereikėtų pasipūstyti padų ir lėkti kiek kojos nešą, bet matyt buvo per didelė savimylą ir pasitikėjo savo jėgomis.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-09, 01:59

Drakonas senaisiais antikos laikais isties galejo pasigirti puikiais instinktais ir sestuoju savo jausmu. Kiekvienas pokytis, garsas, kvapas sudirgindavo jo jusles, priversdamas vel ir vel ivertinti situacija, kuri, vienaip ar kitaip, uzsibaigdavo vienodai - aukos mirtimi. Vaikino nasru neisvengdavo nei vienas, o gyvu, galinciu papasakoti apie pavojus, gresiancius susidurus su tokiu padaru, kaip jis, Cole taip pat niekuomet nepalikdavo. Jo sirdis, protas ir kunas buvo visiskai laisvi, nors ir sukaustyti viena - pareigos - grandine. Tik si verte ji pasilikti vienoje vietoje, iki kol, kada nors, turejo buti apgautas. Tada ir tik tada Blackwood ketino leisti sau atsipalaiduoti, istrukstant i mirtinguju pasauli, seti jame chaoso. Tai, ko sis nesitikejo, buvo susidurimas su moterimi. Moterimi, kuri sugebes apkereti ji taip, kad vaikinas, prarades visa budruma, neteks visko. Galiu, prisiminimu...saves. Taigi dabar jis, tarsi eilinis mirtingasis, keliavo takuciu, net neitardamas apie priekyje jo laukiancia gresme. Vaistai jo organizma tiesiog nuodijo. Jo reakcija buvo prastesne, nei paprasto zmogaus, tad kai priesakyje staiga isdygo sviesiaplauke mergina, Cole kelis metrus soktelejo atgal, stipriai kumsciu sugniauzdamas savo marskinius ties sirdimi, tarsi ten staiga butu luze keli sonkauliai, sirdziai is baimes bandant istrukti laukan.
-Jesus fucking Christ... - issunke pro sukastus dantis, tankiai alsuodamas.
Pigus narkotikai - Blackwood'o galva gerokai apsvaigo, sirdziai pradejus greiciau nesioti svaigiasias medziagas.
-Taip ir infarkta kazkam gali ivaryt...
Cole atsikrenkste, pagaliau atsitiesdamas vietoje, stengdamasis pats padaryti kiek vyriskesne povyza. Juk ka tik jis vos i kelnes nepridejo, isvydes 'paprasta' paaugle. To dar betruko, kad pasirodytu lengva auka potencialiai chuliganei. Sara tokios neprimine, taciau ka tokiu paros metu tamsiame miske galetu veikti tokia jauna mergina?
-Galiu kazkuo padeti? - Blackwood stengesi kalbeti nerupestingai, nors krutineje vis dar tankiai stukseno jo sirdis.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-09, 02:19

Uosdama nuo vaikino sklindantį kvapą Sarah niekaip negalėjo suvokti kas jis. Nors turėjo ir itin jautrią uoslę apie daugelį rasių mergina nežinojo kaip ir apie tai, kad pasaulyje mistinių būtybių tikrai kur kas daugiau nei vien tik vampyrai ir vilkolakiai. Bet patekusi į šią visai kitą pasaulio pusę ir peržengusi tą barjerą pamažu ji mokėsi pažinti pasaulį iš naujo, tad galbūt dėl to vaikinas ją taip sudomino ir vampyrė nesitraukė atgal. Nors bijojo. Kad ir kiek kartų ji kartojo, kad yra stipri ir nusuktų sprandą bet kuriam priešui Sarah nebuvo susidūrusi su niekuo kitu nuo to laiko, kai Domas ją rado kraujo klane, tad merginos pasitikėjimas savimi kiek svyravo ir ši net šią akimirką dvejojo ar nevertėtų pasišalint, bet vos vaikinui ją pastebėjus ir taip sureagavus Sarah pati kiek išgąsdinta jo staigių judesių atšoko atgal ir mikliai pasislepė už medžio kiek iškišdama galvą ir nepatikliai stebėdama vaikiną. Vos vos šyptelėjusi nutaisė kiek rimtesnį veiduką ir pasitraukusi iš savo slėptuvės žengtelėjo keletą žingsnių arčiau.
- Kas tu? - nežymiai pakreipusi galvelę į šoną nužvelgė šį nuo galvos iki kojų. Sarą vedė smalsumas, tad išdrįsusi priėjo arčiau, ištiesusi ranką perbraukė vaikinui per skruostą, pirštais švelniai užkabino lūpas nežymiai šią kilsteldama it ieškotų ilčių. Bet į vampyrą šis nebuvo panašus, bet nekvepėjo ir žmogumi kas merginą itin glumino. - Pasiklydai?
Kiek įsidrąsinusi paklausė, išdydusi visai arti prikišo nosiuką prie jo kaklo pauostydama odos kvapo, bet jo kraujo Sarah netroško, nenorėdama ir taip gąsdinti vaikino mergina atsitraukė šalin, tarsi prieš keletą akimirkų nebūtų taip keistai elgusis.
- Man nereikia pagalbos. - tarsi įsižeidusi dėl jo pasiūlymo iškošė pro sukastus dantis.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-09, 02:32

Atgaves ama, Cole zvilgsniu tamsoje velei susirado sviesiaplauke, mat si porai akimirku tarsi isgaravo. Staiga jis kiek susigedo, susivokes, kad jai streso, turbut, ivare tiek pat, kiek ir ji jam. Ka jau padarysi, kai susiduri su kazkuo, tikedamasis visiskos vienatves. Sis susitikimas, kaip bepaziuretum, atrode keistai. Ir vieno, ir kito is ju cia, teoriskai, neturetu net buti. Ji tokiems naktiniams pasivaiksciojimams atrode per jauna o Blackwood... Na, jis bet kurioje aplinkoje atrode tarsi 'iskrites', vien del to, kad lig siol savo kailyje jautesi nenormaliai, keistai sukaustytas.
-Kas... Kas as?? - vaikinas pakartojo nepazistamosios klausima, kiek perdaug pakeltu tonu.
Jam tai pasirode komiska. Cole buvo garantuotas, jog neperzenge jokios privacios teritorijos ribu, tad kodel po galais jam vis atrode, kad sviesiaplauke ji puola? Su ta mintimi, ji priartejo, ir drakonas buvo priverstas sustingti vietoje. Jis nepatikliu, itariu zvilgsniu nuseke sios kylancia ranka. Pripazinkime, gyvenant psichiatrineje, ligonis nedaug teismane apie normalias socialines ir etiketo normas tarp zmoniu, taciau savo privacia erdve vis tiek gebejo vertinti. Si ka tik buvo gerokai pazeista. Vaikinas sugriebe nepazistamosios dilbi, idemiai isispitrindamas jai i akis.
-Ka tu darai?
Cole jos nepaleido, net jai bandant atsitraukti. Ar ji ka tik ji pauoste?? Priesingomis aplinkybemis, sakykim, psichiatrines koridoriuje, toks susidurimas taip baisiai jo gal ir nenustebintu, taciau dabar... Dabar tai atrode perdaug itartinai, o ir viena is pacienciu Sara palaikyti butu neimanoma. Ji atrode perdaug uztikrinta tuo, ka daro, tarsi kazko jame...ieskotu?
-Tu tuo tikra? - Blackwood su nezymiu lupu timptelejimu aukstyn, primenanciu vypsni, atkirto i merginos pareiskima.
Juk nesives jos dabar uz rankutes ten, is kur ka tik buvo atejes. Ta vieta zmonems padarydavo daugiau zalos nei gero. Taciau mergina elgesi tarsi laukinis zveriukas, susipazinimo atveju - ji nuodugniai apziurejo, istyrinejo, net apuoste. Tai neatrode normalu. Bent jau ne Cole 'normalumo' savoka.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-09, 14:01

Sarah tik nenuleido žvilgsnio nuo vaikino kiek stebėdamasi itin ekspresyviomis jo reakcijomis ir tuo pačiu norėdama išlikti budri, jei šis sumanytų ją užsipult. Vampyrė niekuo apart Domu nepasitikėjo, ypač po paskutiniu jo pasakojimų apie miškuose neretai klaidžiojančius vilkolakius, nors Cole jai nebuvo panašus į vilkolakį. Kvepėjo kitaip, kas kėlė merginai daugiau klausimų. Nors Sara tebuvo paauglė ir daugeliui keltų klausimų ką ji čia veikia viena tamsoje ir dar tiek mažai apsirengusi, bet ši nebuvo tipinė paauglė mergina, kuri bėgtų iš namų, miškas jau seniai buvo tapę Bloom namais.
- Taip tu, - nepaisant jo pakelto tono gana ramiu balsu atsakė, bet balse buvo girdėti šioks toks susierzinimas, mergina net nežymiai suraukė antakius. Ir nors mintyse ji bandė save įtikinti, jog ji turi išeiti ir palikti šį vaikiną eiti sau kur jis ėjo ir nesivelti į jokias neaiškias pažintis, bet jau taip senai su kuo nors bendravusi niekaip negalėjo numalšinti savo smalsumo. Sarah elgėsi drąsiai, visai nepaisydama jokių socialinių normų ar etiketo taisyklių ji leido sau tyrinėti vaikiną ne tik žvilgsniu, bet ir prisilietimais ir merginai nė į galvelę neatėjo, kad šis palaikys ją mažų mažiausiai keistuole. Tikriausiai būtų leidusi sau ir daugiau jei vaikinas nebūtų jos taip pačiupęs už rankos. Akimirką krūptelėjusi ir suglumusi Sarah žvelgė į jo akis, prikandusi lūpą kiek primerkė akis ir atsiduso.
- Uostau, - kuo ramiausiu tonu atsakė. - Tu kvepi kitaip...užuodžiu vaistus ir...  
Suglumusi dėl to ką pati pagalvojo šiek tiek trūktelėjo savo ranką, bet jėgos nenaudojo. Ko gero fiziškai ji buvo netgi gerokai stipresnė nei vaikinas, bet nenorėdama atskleisti savo gebėjimų Sarah žengtelėjo žingsniuką arčiau taip sulenkdama ištiestą ranką.
- Aš tuo visiškai tikra, nepasiklydau, bet regis pagalbos reiktų tau, - laisva ranka mergina perbraukė per jo drabužių medžiagą. Iš pradžių buvusi kiek per daug šokiruota tokio netikėto susitikimo Bloom pagaliau ėmė didesnį dėmesį kreipti į detales. - Nuo ko nors bėgi? Išgąsdinau?
Pajutusi, kad ji sutrikusi čia ne ką mažiau nei jis Sarah kiek nurimo. Visą gyvenimo ji buvo gana drąsi ir netgi mėgo rizikuoti, bet tapus vampyre jos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-10, 22:20

Cole sunkiai galejo patiketi tuo, kas dabar vyksta. Jei nebutu palikes vaistu savo palatoje - kiekviena karta sugautas, vaikinas yra perkratomas, tad saugiau juos paslepti ne prie saves - jis pagalvotu, kad si sviesiaplauke tai tik dar vienas jo pasamones iskeltas vaizdinys. Vidinis balsas, sazine, laukine jo puse... Kiekvienai jo haliucinacijai daktareliai turejo po tukstanti ir dar viena priezasti. Taciau dabar jis jautesi toks blaivas, tarsi ka tik butu nulietas lediniu vandeniu, tad tuo, ka mato, neabejojo.
-Cole, - tarstelejo savo pirma varda, nesuvokdamas, kad mergina visai ne to jo klausia.
O kaip gi jis galetu suprasti, kad ji nori is jo kazko kito? Jam i galva nezinia kiek metu yra kalama, kad visi vaizdiniai, kylantys jam pries akis, ir isitikinimai, kad jis kitoks, tera jo ligos simptomai. Pasaulyje egzistuoja zmones. Tik zmones. Jis - ligonis. Deja, kazkodel tai reiske, kad su juo, kaip su zmogumi, elgtis nebuvo butina.
-Uostai... - vel kaip papuga pakartojo sviesiaplaukes atsakyma.
Vaikinas buvo isitikines, kad jei ta taip kartos, mergina ilgainiui pati susivoks, kaip absurdiskai tai skamba, ir pateiks jam itikinamesni atsakyma...arba bent jau liausis tai dariusi. Po to, kai mergina paminejo vaistus, Cole kiek prisimerke ir pasukes snukuti pats save kiek 'uostelejo'. Na gerai, ligonines tikrai turejo savita kvapa. Dezinfekavimo skysciai, jodas... Visa tai susiliedavo i gan dirginanti aromata, bet negi tai taip stipriai buvo isigere ir i jo oda?
-Ir..? - Blackwood nusprende neleisti jai neuzbaigti savo minties.
Ji kele perdaug itarimu, kad vaikinas lengvai nurasytu tokius sakiniu 'nukandimus'. Susiprates, kad pats nesilaiko zmogisku etiketo normu, jis pagaliau paleido nepazistamaja, bet tik tada, kai si vel atsidure arciau jo. To dar betruktu, kad leistu jai pradingti tamsoje, kurioje ji, rodos, zymiai geriau orientavosi, nei jis pats.
-Tai taip akivaizdu, ka? - Cole uzdave retorini klausima, tyliai nusijuokdamas ir pazvelgdamas sau per peti, tarsi viltusi ten isvysti du uniformuotus vyriskius su tramdomaisiais marskiniais. - Ner kur begti. Sakykim, kad pasiemiau iseigine, kai kazkas man nelabai troksta tokia suteikti.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-11, 00:18

Vampyrė nė kiek nepriminė tipiško paauglės. Vargu ar dar atsirastų nors viena, kuri jaustųsi taip jauškiai tamsoje apsupta medžių, bet virtimas vampyre merginai atvėrė naują pasaulį. Ji galėjo užuosti, girdėti, jausti kur kas daugiau, kur kas stipriau ir iš pradžių ją tai itin žavėjo ir traukė, bet tuo pačiu Sarah ir turėjo išmokti gyventi kitaip. Ko nors nesulaužyti, nesuspausti per daug stipriai ar bent jau stengtis elgtis normaliai neparodant, jog ši nėra žmogus, tad būdama šalia Cole ji elgėsi itin žmogiškai neatskleisdama apie save nieko neįprasto išskyrus jos plonos aprangos, nors vaikinas buvo apsirengęs ir ne ką daugiau.
- Cole? - kiek suglumusi pakartojo jo vardą. Aiškiai klausė visai ko kito, bet vaikinas neatrodė suprantantis apie ką ji kalba, tad Sarah daugiau ir nebeklausinėjo. Prisiminė kaip pačiai buvo priimti savo naują esybę ir kaip kantriai mokėsi visko apie vampyrus.
- Taip uostau. - vis dar taip pat ramiai ir lengvai atsakė. Bloom kartais išties elgdavosi it laukinis žvėrelis, bet ištisas dienas ji praleisdavo viena, kažkur miško glūdumoje, mažoje trobelėje diena iš dienos sedėdama ant medinių sijų ir kurendama malkomis židinį arba medžiodama zuikučius, tad jau seniai buvo pamiršusi ne tik apie lindėjimą socialiniuose tinkluose, bet ir papraščiausią bendravimą su žmonėmis. Vienintelis Domas palaikydavo šiai kompaniją, bet paskutiniu metu trūko ir jo.
Pastebėjusi, kad nepavyks jai išsisukti taip lengvai nuo tokių pasamprotavimų Sarah nežymiai trūktelėjo pečiais kiek atsidususi nežymiai palinko arčiau ir kiek demonstratyviai įkvėpė oro.
- Tiesiog kitaip. Saldžiai. - galiausiai leptelėjo pirmą dalyką šovūsį į galvą ir vargu ar Cole galėjo jai dėl to paprieštarauti, juk atrodė pakankamai užtikrinta savo žodžiais. Vaikinui paleidus jos ranką ši tik šyptelėjo parodydama tamsoje savo baltus dantukus, nežymiai šiais kaukštelėjo. Jautėsi kur kas drąsiau nei prieš tai vėl atgaudama savo įprastą būseną. Nesijautė keistai stovėdama šalia vaikino taip arti, jo jau nebebijojo.
- Pakankamai. Aš žinau iš kurios pusės atėjau ir kur veda kiekvienas čia esantis takelis, bet tu regis kažkodėl nori eiti tiesiai į miško gilumą, o ten pavojinga, - kiek prislopintu balseliu tyliai sumurmėjo paskutinius žodžius. Atsidususi ji tik šyptelėjo ir papurtė galvą. - Paslaptys paslaptys.
Leptelėjo ir prikandusi lūpą apsidairė. Neužuodė netoliese vilkų ar bent jau kitų būtybių, tad kol kas jautėsi itin saugiai. Aišku jei joje būtų slypėję daugiau žmogiškumo būtų pasiūliusi vaikinui saugų prieglobstį bei šilumos užkurdama židinį, bet tai nebuvo merginai nė atėję į galvą. Cole ją domino, bet nerūpėjo.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-15, 22:11

Vaikinas butu suskubes nesutikti su mergina del to 'zmogiskumo'. Zinoma, jo normalios socializacijos patirtis buvo isties menka, vos egzistuojanti, taciau tiek, kiek teko stebeti kitus normaliuju klase atstovaujancius padarus ligonineje, nei vienas is ju nesuskubdavo vienas kito uostyti ar, na, stoveti taip arti. Cole isvis buvo priprates prie to, kad kiti jo kazkiek venge. Keleta metu praleides vienoje institucijoje, vaikinukas budavo issiunciamas kitur, kad niekuomet perdaug neapsiprastu. Visi nuolatos budavo perspejami, jog jam is paskos visuomet keliauja bedos ir problemos, tad tiek personalas, tiek kiti pacientai i ji ziurejo gan atsargiai.
-Matai, butent tai, kad su tokia ramia israiska veide ta patvirtini, man ir kelia nerima... - jaunuolis kiek timptelejo lupu kampucius, stengdamasis isspausti nerupestinga sypsena, taciau vargiai kas gavosi.
Ir kuno kalba, ir veido israiska bylojo apie tebejauciama sutrikima ir nejaukuma papuolus i tokia situacija. Priesingomis aplinkybemis jis arba apsisuktu ir dingtu is kur atejes, arba praeitu 'kiaurai' ja, taciau itartinas merginos elgesys priverte pakeisti savo krypti ir iprasta veiksmu seka.
-Na is kur atkeliavau ir as zinau, o kelio atgal man nebutina zinoti. Visada sutinku savanoriu, kurie nukreipia mane tinkama kryptimi.
Cole zvilgsniu minutelei nuseke merginai uz nugaros, kur vos uz poros metru viskas, ka jis galejo iziureti, tai tik juoduma. Zmogaus formoje, kuri, beje, ir taip visada buvo prislopinta, jis ir teturejo zmogiskas jusles. Blackwood, apart kuno temperaturos ir kvapo, neturejo jokiu kitu skiriamuju bruozu - ta garantavo magija. Zinoma, atvirtes i drakona ir jis jaustusi drasiai, noredamas ir galedamas visur karaliauti, taciau dabar... Dabar jis daugumai galejo pasirodyti tik kaip problemu ieskantis vaikezas, pasiruoses tapti kazkieno auka. Dominic niekada nebuvo gaves progos i darba paleisti kumscius, ar bent jau to nepamena, kad galetu pradeti vertinti savo galimybes ir tikruosius gebejimus.
-Ir jei jau tame miske taip pavojinga... - Cole zengtelejo zingsni arciau sviesiaplaukes, nuspresdamas istatyti ja i tokia pacia pozicija, kurioje pats ka tik buvo atsidures. - Tai ka tuomet cia veiki tu?
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-15, 23:07

Visos kitos rūšys Sarai ko gero nė neegzistavo, mat apie šias mergina nebuvo nieko girdėjusi, kad galėtų nuspėti, jog Cole kažkuo ypatingas, bet tuo pačiu jo kvapas, šiluma merginą tikridė ir šiai jis neatrodė tik paprastas žmogus, nors akimirką Sarah tebuvo pasimetusi dėl savo jutimų, mat šalia žmogaus arti būdama vampyre ji niekada nestovėjo, tad galop nusprendusi, kad galbūt klysta kiek suraukė nosytę nekreipdama dėmesio ką vaikinas apie jos keistą elgesį galėtų pagalvoti. Sarai neberūpėjo kitų nuomonė, jau ilgą laiką leido atokiai nuo žmogių ir nuo tada kai prabudo kraujo klane mergina nebebuvo tokia kaip ankščiau. Dabar ji stipresnė, nebe tokia pažeidžiama ir iš pradžių juntama baimė dėl tokio netikėto susidūrimo kažkur išgaravo, Sarah netgi intrigavo kaip šis susitikimas gali pasibaigti. Nusprendusi, kad vaikinas tik žmogus ši jo net ėmė visai nebebijoti ir regis net žvilgsnis ir judesiai kiek pasikeitė.
- Juk sakiau, kad tu kvepi kitaip, - atsainiai gūžtelėjo petukus tarsi kalbėtų apie tokius paprastus dalykus kaip oras. - Aš tam jautri. Daug laiko praleidžiu gamtoje. Esi mano pirmas sutiktas žmogus.
Kiek padelsusi išpyškino žodžius kaip žirnius į sieną išduodama ištiesų nemažai apie save. Tiesa buvo tokia, kad Sarah jautėsi vieniša ir tos dienos kai Domas nebuvo šalia eidavo regis vėžlio lėtumu ir ji dažniausiai nuobodžiaudavo, tad toks rutinos pasikeitimas buvo išties maloni staigmenėlė. Klausydama vaikino žodžių Sarah perliejo šį kiek nuožmesniu žvilgsniu, pakreipė galvelę į šoną mėgindama suprasti apie ką vaikinas kalba. Nežinojo nuo ko šis bėgo, bet puikiai suprato, kad šis tikrai nenori ten grįžt, tad pamažu merginos veide atsirado šypsenėlė.
- Jei nori galiu nuvesti kur tik pageidausi. Šiandien aš vis vien daugiau nieko neveiksiu, - itin savimi pasitikėdama tėkštelėjo tokį pasiūlymą, tarsi papraščiausiai gatvėje sutiktų turistui parodyti kur tas jo norimas lankytinas objektas, o ne naktį klaidžioti su nepažįstamu vaikinu po miško tankmę. Jam žengus arčiau Sarah pakėlė į jį akis. Buvo kiek žemesnė nei vaikinas. - O galbūt aš ir esu ta grėsmė?
Išsišiepusi atsakė. Nenorėjo vaikino gąsdinti, bet viskas jai skambėjo pernelyg juokingai, juk dar neseniai ir pati sakė, kad jei tik reikės išžudys ir visą vilkų gaują, tik po kelių akimirkų Saros šypsena kiek išblėso. Jautrią merginos klausa pasiekė garsai. Kažkas artėjo ir galėjo užuosti visai kitokį kvapą. Sarah troško jų kraujo.
- Kažkas artėja. - tyliai sušnabždėjo ir rankutėmis įsikibusi į vaikiną prispaudė jį prie medžio kiek grubiai, visai nebūdingai silpnai, gležnai merginai. Jos judesiai buvo greitesni nei žmogaus, o ir jėgos ji parodė kiek daugiau, bet, kad neišgąsdintų vaikino ši nors ir buvo prisispaudusi prie jo atleido gniaužtus ir pakėlusi pirštų prie lūpų tyliai sušnabždėjo "ššššš...", jog šis neišleistų nė garso ir jie slėptųsi.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
171

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
Gi <3

CLAIM :
Colton Haynes

ABOUT :
Drakonas, taciau to neprisimena. Nekenksmingas, nes nuolatos apsvaigintas vaistais. Itaria, jog nera normalus, daznai kliedi, jog yra angelas, del akyse iskylanciu sparnu vaizdo, taciau dar nesuvokia, koks pavojingas ir naikinantis padaras is tiesu yra.


2017-01-15, 23:24

Senaisiais laikais sansai sutikti kitos rases padara buvo tokie patys, kaip kad ir zmogu. Bent jau Cole pasaulyje. Zemeje viespatavo ivairiausio plauko ar, jo atveju, zvyno padarai. Vaikinas buvo gailestingas - i skirtingas grupes nieko neskirstydavo ir skersdavo kiekviena padara sutikta savo kelyje vienodai. Dabar pasauli valde zmogus, rodos, silpniausia mitybos grandines jungtis, o visi kiti skaitesi mazumomis, gyvenanciomis seseliose ir bijanciomis del savo islikimo. Gal ir gerai, kad sis drakonas taip ilgai miega su antsnukiu ant savo galiu, mat i pavirsiu islindus norui karaliauti, po jo nagais atgultu perdaug mirtinguju sielu.
-Pirmas? Turi omenyje siandien? Sia savaite?
Blackwood staiga gerokai sunerimo. Nors ir uzdarytas, vaikinas nebuvo aklas pasaulyje vykstantiems dalykams. Jis pakankamai girdejo apie visus tuos vaiku grobimus ir panasius dalykus, o merginos istarti zodziai ir visas jos laukinukes fasadas staiga pradejo kelti itarimus, kad ji bus pasprukusi nuo savo pagrobeju. Negali jo kaltinti - ilgi vakarai ikistam vienuteje uz 'bloga' elgesi ir normaliu pasnekesiu stoka per tiek laiko gerokai islavino Cole vaizduote ir dramu poreiki.
-Sianakt. Dabar naktis. O tu viena. Miske. Ir sakai man, kad tai tu sio misko gresme. Zinai, kaip tai skamba?
Vaikinukui tarsi prabudo niekuomet nejausti broliski instinktai, trokstant sia jaunikle paciupt uz pakarpos ir tuoj pat parvest pas mama. Jautesi tarsi vyresnelis, uzklupes viduri nakties ja sliukinant is namu. O si dar driso jam i veida tuo didziuotis.
Cole staiga buvo priverstas atsikoseti, kai deguonis per greitai paliko plaucius, merginai ji taip stipriai imurijus i salta medzio kamiena. Gerai, dabar tikrai viskas atrode perdaug itartinai. Jis net pamirso apie tai, kad kazkas cia gali ieskoti jo.
-Begi nuo tevu? Vaikino? - Blackwood'as, akivaizdziai suirzes, atsisliejo nuo medzio, noredamas pazvelgti, nuo ko ji taip slepiasi.
Back to top Go down
View user profile
 
miško pakraštys
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Miškas-
Jump to: