| | |
| Author | Message |
|---|
TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-08-21, 19:25 | |
|  |
| | | |
| | 2016-11-28, 16:41 | |
| Automobiliui privažiavus prie pat muziejaus durų, Reina žibančiomis akimis nužvelgė didingą pastatą, savyje talpinantį šitiek istorijos. Su virpančia širdimi ir šiek tiek drebančiomis rankomis, moteris palaukė, kol jai buvo atidarytos automobilio durelės, o tada išlipo. Iš karto ją apakino fotoaparatų blykstės, tačiau ji nepasimetė ir plačiai nusišypsojo, žiūrėdama į objektyvus. Pajutusi, kad Klaudijus taip pat išlipo ir paėmė jos ranką, moteris išdidžiai kilstelėjo galvą ir apsidairė. Norėjo įsitikinti, kad papuls į visus reikiamus kadrus. Dar kiek papozavę, Reina ir Klaudijus užlipo muziejaus laiptais į viršų, o tada, dar po keliolikos nuotraukų, dingo muziejaus viduje. Rūbinėje atidavę savo paltus, pasirodė ir pirmojoje muziejaus salėje - pagrindinėje ir didžiausioje, kur ir turėjo vykti visos iškilmės. Dairydamasi ir pati negalėdama patikėti, kad atsidūrė visai kitoje barikadų pusėje, Reina nejučiomis išsišiepė. Turbūt šitoks jausmas, kai gauni tai, apie ką šitiek laiko svajojai.
Reina spėjo tik paimti padavėjo pasiūlytą šampano taurę, kai prie jų prisistatė kažkoks Klaudijaus pažįstamas.
***
Joshua Cranston buvo puikiai žinomas ir turtingas. Toks turtingas, kad dažniausiai manieras palikdavo namuose. Priėjęs prie Klaudijaus ir Reinos, vyras paspaudė ranką Jaeger ir triukšmingai nusijuokė.
- Klaudijau, bičiuli, rodos, ledai ėmė tirpti, ką? - paplekšnojęs ranka per Klaudijaus petį, Joshua akivaizdžiai nužvelgė Reiną nuo galvos iki kojų. - Turiu pripažinti, puikus laimikis. - postringavo, tarsi Reina viso to negirdėtų. |
| | | |
| | 2016-11-28, 17:50 | |
| Vyras troško, kad ta trumpa kelionė automobiliu nesibaigtų niekada. Pro langą pamatęs prie pagrindinių muziejaus durų išsirikiavusias eiles fotografų, Claudius tik susiraukė ir jau norėjo pamoti vairuotojui, kad nuvažiuotų. Tačiau tada iškart prisiminė šalia sėdinčią merginą - kaip niekad žavingą ir pasipuošusią. Na, paskui dar aplankė ir šioks toks antrarūšis pareigos jausmas, bet jis nė nebuvo vertas dėmesio. Jaeger išlipo iš automobilio, palaikydamas atviras duris ir Reinai. Niekad neleido vairuotojams atidarinėti jam durų. Kažkaip kvailai dėl to jausdavosi. Aplink ėmus spragsėti fotoaparatų blykstėms, jis švelniai apkabino tamsiaplaukę per liemenį ir pasidabino dirbtine šypsena. Pasistengė, kad nuotraukose neatrodytų susiraukęs ir visa šita nesąmone nepatenkintas. Atidavus rūbininkėms paltus ir galiausiai atitrūkus nuo įkyrių fotografų, Claudius tikėjosi, jog bent akimirką gaus atsipūsti ir apsiprasti su aplinka. Bet kur tau. Iš niekur išdygo itin triukšmingas bičiulis, kuris negailestingai sugriovė visas viltis.
- Sveikas, - ignoruodamas Joshua užduotą klausimą, vyras kreivokai šyptelėjo. Manė, jog persimes su juo keletu žodžių ir abu pasuks skirtingais keliais. - Čia Reina, mano asistentė ir asmeninė gelbėtoja, - šiek tiek niūrokai pristatė, apsimesdamas, jog vyro žodžių negirdi. Negalėjo gi dabar iškelti scenos. Tiesa buvo ta, kad Joshua - veikiau verslo partneris nei draugas. O partnerių prarasti nesinorėdavo. Ypač dėl idiotiškų ginčų. |
| | | |
| | 2016-11-28, 17:58 | |
| Stovėdama šalia Klaudijaus, moteris jau ketino pareikšti, kad reikia eiti pasidairyti, eksponatus apžiūrėti, su žmonėmis pabendrauti, tačiau tuomet prisistatė Joshua. Ji žinojo kas jis toks ir žinojo koks jis reikšmingas, todėl tik prikando lūpą išgirdusi kaip jis kalba. Suprasdama, kad pati niekaip negalėjo atsikirsti, kad ir kaip norėjo, Reina šiaip ne taip išspaudė šypseną.
***
Vėl griausmingai nusikvatojęs, Joshua palinksėjo galva, pritariamai spoksodamas į Reinos krūtinę. Akivaizdžiai net neketino to slėpti. Nors ir matė, kad Klaudijui šis pokalbis nesmagus, Joshua, toliau nesivaldydamas, plekštelėjo Reinai per užpakalį ir sukikeno.
- Stangri velniūkštė, ką? - vėl kumštelėjo į Klaudijaus ranką. Galiausiai surimtėjo ir kiek pritildęs balsą kilstelėjo antakį, palinkdamas lik savo verslo partnerio. - Puikus pasakymas, kad ji asistentė, aš irgi žmonai visada taip sakau. Veduosi asistentes į balius, nes neprisimenu visų vardų, o jos man juos primena. - vėl nusikvatojęs, sukryžiavo rankas ant krūtinės. - O po to mes joms už pagalbą neblogai atsidėkojame, tiesa? - vėl nusijuokęs, Joshua pasigavo padavėją ir nuo padėklo pagriebė stiklą viskio. Jį vienu mauku išmaukęs, persibraukė ranka per atgal sušukuotus slidžius plaukus.
- Žinai, turėsi man duoti numerį bičo, iš kurio šitą juodukę ištraukei. Kartais ir man patinka egzotika, ne tik tau, išdykėli. - net nejausdamas, kad pagrinde kalbasi su savimi, Joshua patenkintas išsiviepė. |
| | | |
| | 2016-11-28, 18:36 | |
| Jaeger baisiausiai nervino toks nepageidaujamas kompanijonas, tačiau negalėjo nieko padaryti. Iš paskutiniųjų stengdamasis išlikti santūrus ir šaltas, Claudius apsimetė nematąs to, kaip Joshua elgiasi. Galėjo prisiekti, kad nuo užgniaužtų nervų trūkčioja dešinioji jo akis. Kietai suspaudęs lūpas į vieną liniją, jis instiktyviai prisitraukė Reiną arčiau savęs, kad Joshua prie jos daugiau nė neprisiliestų. Mintyse turėjo paruošęs ir keletą itin spalvingų frazių, bet, deja, jų ištarti negalėjo. Staiga Claudius ėmė nekęsti to fakto, jog su tuo šūdžiumi apskritai turi kažkokių reikalų.
- Nesuprantu, apie kokius atsidėkojimus kalbi, Joshua, - atšiauriai pasakė ir nežymiai papurtė galvą. - Kaip ir sakiau, Reina tik asistentė. Nežinau, ką tu veiki su savosiomis, tačiau jai aš pavedu tik tvarkyti dokumentus, - balsą stengėsi išlaikyti lygų ir tvirtą. Kalbėjo kiek prislopintai, kad neatkreiptų niekieno dėmesio. Visa ši situacija jį savotiškai kankino. Tačiau Claudius puikiai apie save žinojo vieną dalyką - įsivelti į nemalonius dalykus buvo jo slaptas ir itin nepageidaujamas talentas. |
| | | |
| | 2016-11-28, 18:56 | |
| Reinos viduje pyktis virė ir kunkuliavo, moteris nejučiomis sugniaužė kumščius. Jos gatvėje viskas būtų pasibaigę sulaužyta nosimi ir išrautais kuokštais plaukų, tačiau ji buvo ne Puerto Rike, ne vargšų rajone, kur galėjo elgtis kaip tinkama. Jausdama, kad dar kiek ir ji ims urgzti arba šoks ant Joshua ir jį užmuš, Reina suskaičiavo iki dešimties, tačiau jautė, kad jei ne tas makiažo sluoksnis, visi matytų kokia ji raudona iš pykčio. Priverstinai nusišypsojusi, Reina atsitraukė per žingsnį nuo Joshua, o tuo pačiu ir nuo Klaudijaus.
- Mano bosas teisus. Aš tik asistentė, nieko daugiau.
***
Nusikvatojęs, Joshua pakilnojo antakius.
- "Mano bosas teisus"? Opa, neblogas vaidmenų žaidimukas lovoje. Man patinka, kai mane ir per seksą vadina bosu. Akivaizdu, Klaudijų tai irgi užveda. - suplojęs rankomis, tarsi pokštas būtų buvęs labai jau įžvalgus ir skoningas, Joshua pasigriebė dar vieną viskio stiklą, ji sukeisdamas su tuščiuoju. Išsitraukęs iš vidinės švarko kišenės cigarą, ji prisidegė ir išpūtė dūmus į Reinos pusę.
- Bet jų rasė kažkokia ypatinga, tiesa? Mano virėja, mano apsaugininkas, mano namų tvarkytoja ir mano snarglių auklė... Visi latinosai. Jūs tiesiog sutverti arti Amerikoje, ką? - nusikvatojęs, jis įtraukė cigaro dūmo ir jį išpūtęs mąsliai pažiūrėjo į Reiną. - Ir tai net ne rasizmas, tokia ta tiesa. Pažiūrėk, net visi padavėjai, ir tie latinosai. Gal pasimetei, meilute? |
| | | |
| | 2016-11-28, 19:21 | |
| Claudius visuomet žinojo, kad aukštuomenė - tamsus gyvatynas. Niekad pernelyg dėmesio nekreipė į visas tų žmonių šlykštybes, bet dabar jautėsi gana stipriai užgautas. Nemaloniausia tai, kad vyras negalėjo sau leisti išsišokti. Jaeger nekentė, kai buvo įspaudžiamas į kampą be galimybės iš ten išlįsti. Juk paprastai save matydavo kaip galingą, valdingą, o dabar tegalėjo stovėti ir apsimesti, jog nieko nevyksta. Joshua jį nervino. Taip smarkiai nervino, kad šis negalėjo garantuoti, kiek ilgai susitvardys. Reinai prabilus, vyras dar labiau susiraukė. Jam nepatiko, kad negali merginos užstoti.
- Nustok įsivaizduoti visokias nesąmones, - Claudius kilstelėjo antakį ir papurtė galvą. Dievaži mieliau sugriautų juodu su Joshua siejančius verslo santykius, nei dabar bandytų viską sutvarkyti ramiai. Bet to padaryti vyras negalėjo ir pats tą puikiai žinojo. - Žinai, kad laiko moterims, o tuo labiau visokiems vaidmenų žaidimams neturiu, - ramiai nukirto, tikėdamasis, kad ši tema greit bus palikta ramybėje. - Ir būk malonus, neišgąsdink mano asistentės, nes ji nebeis su manimi į susitikimus, - išspaudė menką, netikrumu alsuojantį šypsnį. Apsimetė, kad juokauja, nors iš tikrųjų kalbėjo pusiau rimtai. Tiesa, būtų dar pridėjęs keletą riebesnių žodelių. |
| | | |
| | 2016-11-28, 19:26 | |
| Užsivertęs dar vieną, jau trečią stiklą viskio, Joshua priėjo prie Reinos taip arti, kad praktiškai galėjo pasilenkęs ją pabučiuoti. Kvėpuodamas jai į veidą, žiūrėdamas į moterį iš aukšto, Joshua kreivai šyptelėjo ir kiek pakreipė galvą.
- Kiek imi už naktį, mažute? Mes su Klaudijum - seni bičiuliai, net neabejoju, kad jis sutiks tavimi pasidalinti. - sukikenęs, jis vėl grybštelėjo jos užpakalį ir mirktelėjo. - Jeigu nenori man sakyti prie Klaudijaus, nesakyk. Tačiau kai norėsis naujų batelių, suknelės ar rankinės.. Paskambink man, gerai? - iš kišenės išsitraukęs vizitinę kortelę, Joshua ją užkišo Reinai už suknelės iškirptės ir mirktelėjęs nuėjo ieškoti kitų aukų.
***
Stovėdama priešais Joshua, Reina manė, kad apsivems. Jai buvo bloga klausytis ir negalėti nieko pasakyti, bloga jaustis visiškai beviltiškai ir nieko negalėti pakeisti. Nejučiomis suspaudusi šampano taurę kiek per stipriai, Reina pajuto kaip taurės šukės įsmigo į odą, o šampanas išsiliejo ant grindų ir nutekėjo jos ranka. Atsipeikėjusi, moteris išspaudė šypsnį.
- Aš tokia negrabi. Atsiprašau. - nusisukusi Reina greitu žingsniu, beveik bėgte nubėgo link moterų tualetų ir užtrenkė paskui save duris. |
| | | |
| | 2016-11-28, 19:49 | |
| | Joshua atsitraukus ir nuėjus, vyras lengviau atsikvėpė. Pagniaužęs rankas, jis pasisuko į merginą ir jau ruošėsi rėžti ilgą atsiprašymą. Tačiau neįskaitoma išraiška Reinos veide privertė užsičiaupti. Pamatęs skylančią taurę ir aštrias šukes smingančias į švelnią tamsiaplaukės odą, Claudius jau šoko padėti, bet nebespėjo. Kažkaip labai neįtikinimai nusišypsojo, atsiprašė ir dingo. Savaime suprantama, kad Jaeger pasijuto siaubingai. Akimirką pastovėjo savo vietoje, net gerokai nespėjęs suvokti, kas vyksta, o tada nužingsniavo tualetų link. Sustojo kažkur netoli moterų tualeto, laukdamas, kol pasirodys Reina. Nekantriai dairydamasis aplink, vyras nervingai spragsėjo pirštais. Jau beveik gailėjosi, kad kartu pakvietė ir merginą. Ne dėl to, kad jam buvo šalia Reinos nesmagu. Claudius jautėsi blogai dėl to, kad kažkoks išgama sugadino jai vakarą. O dar blogiau, jog šis tegalėjo stovėti šalia ir žiūrėti. Šaunu, ar ne? Dabar Jaeger būtų be jokio gėdos jausmo įsiveržęs pro moterų tualeto duris, bet, kaip ir per visus didesnius renginius, prie jo jau ėmė rikiuotis eilė. Atrodytų šiek tiek ne kaip, jei Claudius išstumdytų visas damas ir įvirstų ten, kur jam eiti yra sąlyginai draudžiama. |
| | | |
| | 2016-11-28, 19:54 | |
| Stovėdama tualete priešais veidrodį, Reina žiūrėjo į savo ašarotas akis. Verkė jau antrą kartą per dieną, tačiau tik pirmą kartą ne specialiai. Tai ką jis pasakė - įskaudino, tačiau Klaudijaus tyla skaudino dar labiau. Ne, ji nelaikė savęs jo žmona ar mergina, neprašė dėl jos pulti muštis, tačiau kiekvienas save gerbiantis viršininkas užstotų savo darbuotoją, kai jį šitaip kas nors mindo su žemėmis.
Nusibraukusi ašaras, Reina pakišo ranką po šalta vandens srove ir stebėjo kaip vanduo nusidažo raudonai. Šukės buvo įstrigusios giliai, todėl moteris lėtai nagais ištraukė jas vieną po kitos, kiekvieną kartą skaudžiai susiraukdama. Galiausiai nusausinusi rankas, Reina iš delninės išsitraukė ilgas šilkines pirštines ir jas užsitempė. Net jeigu žaizda ir kraujuos, bet jau to nesimatys. Suprasdama, kad užlaiko tualetą, skubiai iš jo išėjo. Taip, matė Klaudijų, tačiau praėjo pro jį kaip pro tuščią vietą ir nuėjo atgal į salę. Pamačiusi pažįstamų veidų, pasiėmė taurę šampano ir atsistojo prie vienos iš kompanijų, bemat įsitraukdama į pokalbį. |
| | | |
| | 2016-11-28, 20:12 | |
| Koks naivus ir kvailas Claudius buvo, tikėdamasis, jog viską galės sutvarkyti greitai ir lengvai. O gal koją kišo pripratimas, kad vyrui visuomet viskas eidavosi be didesnių kliūčių. Todėl tai, jog mergina nesiteikė atkreipti dėmesio į jį, Jaeger ir įskaudino, ir šiek tiek supykdė. Na, žinoma, purkštauti šiam tikrai nebuvo ko, bet buvo paminta arogantiška Claudius prigimtis. Dabar jis jautėsi silpnas, paniekintas ir įžeistas. Tikra dramos karalienė. Nutaisęs kuo atšiauriausią veidą, Jaeger ryžtingai nužingsniavo per salę. Linktelėdamas pasisveikino su keliais pažįstamais žmonėmis, kol galiausiai priėjo visai netoli Reinos. Stovėjo jai iš už nugaros, žvilgsniu svilindamas merginos pakaušį. Tuomet lengvai prilietė tamsiaplaukės petį ir giliau įkvėpė tiršto bei tvankaus salėje tvyravusio oro.
- Norėčiau su tavim pasikalbėti. Akis į akį, - tvirtai ir šaltai prabilo, sekundę paskirdamas įvertinti jos veidui. Kad ir kaip bandė, nieko naudingo jame neįskaitė. Rodos, visai pamiršo, jog baisiai apsidirbo prieš merginą. Kvaila, tačiau Claudius pūtė krūtinę dėl to, kad jam nė nebuvo suteikta proga atsiprašyti. Tiesa, visai nesusimąstė, ar tokios progos išvis nusipelno. |
| | | |
| | 2016-11-28, 20:17 | |
| Šnekučiuodamasi su vieno gerai žinomo ir populiaraus žurnalo vyriausia redaktore, Reina nėrėsi iš kailio bandydama padaryti jai įspūdį. Pasakojo apie savo kilmę, apie universitetą, apie žmones su kuriais teko dirbti ir apie ateities planus. Redaktore akivaizdžiai buvo susidomėjusi, nes kelias iš skurdo į Ameriką tikrai nebuvo lengvas. Pareiškusi, kad kada nors norėtų apie tai parašyti straipsnį, redaktorė pasuko savais keliais, o Reina pajautė ranką sau ant peties. Visiškai nenorėdama tokiame prabangiame renginyje iškelti scenos, moteris sugniaužė sužeistą ranką. Jautė, kad juodos pirštinės delnas visas šlapias, tačiau to nesimatė, jeigu specialiai nežiūrėjai.
Giliai įkvėpusi, suprasdama, kad negali Klaudijų atstumti, Reina linktelėjo ir ėmė eiti, žinodama, kad jis seks paskui. Radusi kažkokią laisvą nedidelę salę, Reina uždarė paskui juos duris ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Nors salėje buvo tylu, jos ausis pasiekė muzikos ir kalbų bei juoko aidas iš gretimos salės, kur vyko vakarėlis. Pasisukusi į Klaudijų, moteris kilstelėjo antakį.
- Norėjai pašnekėti. Šnekėk. |
| | | |
| | 2016-11-28, 20:41 | |
| Tylėdamas Claudius ėjo paskui merginą mažesnės salės link. Žvelgdamas į Reiną, jis sekundėlę nieko nesakė. Bandė galvoje rišliai viską susidėlioti, kad šnekėtų aiškiai ir suprantamai. Rankas tai sugniauždavo į kumščius, tai vėl atpalaiduodavo. Stengdamasis akimis nesvaidyti žaibų, Jaeger liežuvio galiuku susivilgė lūpas ir papurtė galvą.
- Nežiūrėk šitaip į mane, - susiraukė, žengtelėdamas arčiau tamsiaplaukės. Įsispitrijo į rudas jis akis ir atsiduso. - Norėjau tavęs atsiprašyti, bet neleidai padaryti ir to, - griežtai kalbėjo. Kažkaip grėsmingai prisimerkė ir kilstelėjo antakį. Iš tikrųjų, labiau tūžo ant savęs, tačiau tą tulžį dabar liejo visur aplink. Rodos, taip darė visai netyčia, net pats to deramai nesuvokdamas. - Kaip tavo ranka? - garsiai paklausė, tik balsas neskambėjo susirūpinusiai. Buvo justi šioks toks kartėlis ir šaltis. Atšiauriai nužvelgė merginą, akimis užkabindamas sužeistą ranką. Tuomet kietai sučiaupė lūpas, veide palikdamas neįskaitomą, bet pakankamai nemalonią išraišką. Nuojauta, kad masiniai susibūrimai išties neša tik nelaimes ir bjaurastį, dar kartelį pasitvirtino. Galvoje Claudius pasižymėjo dar vieną punktą, kodėl nekenčia vakarėlių, renginių ir pobūvių. |
| | | |
| | 2016-11-28, 20:47 | |
| Jausdama, kaip ranka pulsuoja ir vis šlampa, Reina pasimuistė, akivaizdžiai nesijaučianti patogiai. Tiesiog norėjo susisukti po kaldra su vynu ir ledais bei niekur neiti kokias tris dienas, bet tokios prabangos ji sau negalėjo leisti. Ypač dabar, kai stovėjo su suknele, už kurią sumokėjo pusę savo santaupų. Ir visiškai nebuvo verta.
- Jeigu būtum ką nors pasakęs tada, kai derėjo tai padaryti, nereikėtų atsiprašinėti. - sukryžiavusi rankas ant krūtinės, Reina papurtė galvą. Buvo akivaizdžiai įskaudinta. Galbūt netgi kiek labiau nei norėjo parodyti - ji pati stebėjosi kodėl Klaudijaus abejingumas ją šitaip paveikė. - Aš ne tavo žmona ir ne tavo mergina, aš net ne tavo meilužė. Nereikalauju, kad dėl manęs jam išmaltum snukį ar kad jį užmuštum dėl tokios nepagarbos, kokią jis man parodė. - trumpam nutilusi, Reina suspaudė skaudamą ranką į kumštį ir priglaudė jį prie kūno, bandydama nuslopinti nemalonų tvinksėjimą.
- Tačiau tai, kad tu nepasakei absoliučiai nieko, kad neapgynei manęs, kaip savo darbuotojos.. Iš tavęs aš tikėjausi daugiau. - nuleidusi akis, Reina susiraukė, tarsi vis dar jaustų Joshua prisilietimus prie savo kūno. - Tu leidai jam mane grabinėti. Leidai pūsti į mane dūmus. Leidai jam sakyti, kad galiu miegoti su juo už pinigus.
Apie ranką nutylėjo. Koks gi dabar jau skirtumas? |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:01 | |
| Taip, vyras susimovė. Aišku, kad nenorėjo nieko blogo, bet sukdamas savo subinę gerokai prisidirbo. Bandė save teisinti tuo, jog niekad nebuvo panašioje situacijoje. Vis dėlto, Reina buvo teisi. Jis turėjo apginti savo darbuotoją, turėjo tą išgamą patraukti ir sustabdyti. Bet to jis nepadarė ir dabar tegalėjo užsispyręs stovėti prieš tamsiaplaukę bei vaidinti nuskriaustą. Jaeger nekentė būti kritikuojamas, nekentė, kai kažkas išryškindamo jam jo klaidas.
- Aš tavęs atsiprašau, gerai? Atsiprašau. Turėjau kažką padaryt anksčiau, bet nepadariau, - Claudius paskėsčiojo rankomis ir susiraukė. - Ko dar iš manęs nori? - visai be reikalo piktai mestelėjo ir per kelis žingsnius atsitraukė nuo merginos. Tada pavaikščiojo pirmyn ir atgal, besistengdamas kažkiek atvėsti bei nurimti. - Klausiau, kaip tavo ranka. Tau skauda, - žvilgsniu nukrypo į sugniaužtą Reinos kumštį ir kilstelėjo antakį. Vėl priėjo arčiau tamsiaplaukės bei ištiesė jai delną. - Parodyk, - griežtai sukomandavo ir dar raginamai pažiūrėjo į de la Valencią. |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:08 | |
| Matydama, kad Klaudijus drįsta PYKTI dėl to, dėl ko pykti turėtų nebent Reina, moteris sužaibavo akimis. To ji tikrai neketino leisti. Priėjusi prie Klaudijaus labai arti, ji nesužeistos rankos pirštu skaudžiai bakstelėjo jam į krūtinę.
- Jeigu tu manai, kad aš pykstu dėl to, kad man reikia gynybos, tu klysti. - pasišaipė ir dar kartą bakstelėjo pirštu jam į krūtinę. - Aš pykstu, nes aš ir pati galiu apsiginti. Pykstu, nes turėjau jam ką atsakyti, o norėdama būčiau galėjus ir sumušti, taip, net ir su šitais bateliais. Pykstu ir dėl to, kad tu nesugebi atsiprašyti, vietoj nuoširdumo rodai kažkokias apgailėtinas minas ir principus.- vyptelėjo, žiūrėdama tiesiai viršininkui į akis. - Pykstu, nes tik dėl tavęs ir tavo verslo aš tylėjau. Tik dėl to, kad nenorėjau, kad TU prarastum vieną iš tūkstančių savo klientų. - suurzgė, žaibuodama akimis. - Tačiau akivaizdu, kad tau pinigai yra kur kas svarbiau už žmogų, kuris visus metus gyveno tik dėl tavęs ir nekeldamas net menkiausio klausimo vykdė kiekvieną tavo užgaidą. Ir žmogų, kuris tave slaugė peršalusį, gamino tau maistą, ruošė tau dokumentus per naktis ir šokinėjo pagal tavo dūdelę, tu leidi pažeminti taip, kaip kiti net savo priešų nežemina. - susiraukusi, Reina prispaudė sau prie krūtinės ranką ir papurtė galvą.
- Man viskas gerai. Be to, jau kiek per vėlu rūpintis, nemanai? |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:22 | |
| Claudius pats labai nemąstė apie tai, kad jo reakcija absurdiška. Jis tiesiog paėmė ir įsižeidė, lyg niekur nieko, lyg tai būtų pats nekalčiausias dalykas. Ir net nebandė suprasti, dėl ko šį reiktų kaltinti. Gal atsiprašymas ir nebuvo nuoširdus iki pat pašaknų, tačiau bent jau prasprūdo pro jo lūpas, tiesa? Vien tai buvo pakankamai retas reiškinys. Bet panašu, kad Reina to neįvertino. Grėsmingas bakstelėjimas į krūtinę privertė vyrą šiek tiek įsitempti. Dievaži, priežasčių pasiusti jam niekad nereikėjo. O dabar jų suskaičiuotų milijoną. Na, bet didžiąją dalį, turbūt, ištrauktų visiškai iš niekur.
- Aš rodau principus? - parodė pirštu į save ir papurtė galvą, pasidabindamas ironišku šypsniu. - Ne, Reina, principus čia rodai tu. Aš tavęs prieš keletą akimirkų atsiprašiau. Be to, pati praėjai pro mane taip lyg nematytum, - agresyviai paskėsčiojo rankomis. - Ir toks poelgis man pasirodė labai principingas, ar ne taip? - Claudius nė nesureagavo, kaip po truputį jo balsas ėmė kilti. Vyras dar nešaukė, tačiau buvo visiškai ant ribos. - Puiku, jei nenori, nerodyk. Būčiau pasiūlęs važiuoti namo ir susitvarkyti, - piktai drėbė, nuleisdamas rankas sau prie šonų ir sugniauždamas kumščius. Ir taip ploni kantrybės ir savirtvardos siūleliai ėmė negailestingai trūkinėti. |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:30 | |
| Giliai kvėpuodama, galvodama, ką sakyti, kad neprikalbėtų ko nors, ko amžinai gailėsis, Reina sužaibavo akimis. Galiausiai nesusilaikė ir drėbė tiesą į akis - būtent taip, kaip ir buvo pratusi.
- Mano principai palyginus su tavo yra absoliučiai niekiniai. Turint omenyje tai, kad aš iš tiesų turiu teisę įsižeisti, ne taip kaip tu. Praėjau prie tave net nepasižiūrėjusi? O dieve švenčiausias, kaip tu šitokį sukrėtimą išgyvenai? - kalbėdama grėsmingai, Reina priartėjo prie Klaudijaus, nors net žiūrėjimas į jį moterį piktino dar labiau. - Nieko keista, kad pusmetį nebuvai parsivedęs jokios moters namo, kai nematai nieko toliau savo paties nosies. Nieko keista, kad jokia moteris nenori su tavimi būti, kai tau akivaizdžiai nerūpi niekas kitas apart pinigų. Tik man labai įdomu ką tu su jais veiksi, kai atsibusi ir suvoksi, kad neturi su kuo jais pasidalinti, o visus žmones, kurie tavimi rūpinosi, atstūmei per savo kvailumą ir principus. - sušnypštė, toliau žaibuodama akimis į savo viršininką. - Pats pabandyk sau atsakyti kodėl toje salėje šitaip elgeisi. Kodėl stovėjai kaip medis, kodėl apsimetei, kad negirdi kaip iš manęs šaiposi dėl mano odos spalvos, dėl mano darbo, dėl visko, kas su manimi susiję. Kodėl leidai mane čiupinėti, kai normalus vyras pamatęs tokį elgesį gatvėje ir tai sureaguotų labiau, nei sureagavai tu? |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:45 | |
| Tvirtai suspausdamas kumščius, jis nusuko žvilgsnį nuo moters. Nusuko, nes nebetvėrė savame kailyje. Giliai įkvėpęs, Claudius galiausiai visiškai nuo tamsiaplaukės atsitraukė. O ką jam daugiau liko daryti? Galbūt išoriškai Jaeger atrodė tvirtas ir nepajudinamas tarsi uola, tačiau ir jį žodžiai kartais žeidė. Žeidė daug smarkiau, negu pats manė, kad gali. Suvokimas, jog gal Reina ir teisi, trinktelėjo į galvą šiek tiek per vėlai. Tačiau jausmas, kad kažkas kitas, o ne jis yra teisus, vyrui irgi buvo svetimas.
- Gerai, neketinu toliau viso to klausytis, - jau tyliau, ramiau prabilo. Balsas nervingai nebevirpčiojo ir pats Claudius atrodė šiek tiek santūriau. Vyras aukščiau kilstelėjo smakrą ir dar kartelį žvilgtelėjo į merginą. - Manau, jau pasakei viską, - pridūrė, ranka siekdamas užvertų durų rankenos. Pažeistas pasitikėjimas savimi skaudžiai tvinkčiojo kažkur viduje. Prie to Claudius nebuvo pratęs. Visi jo bijojo. O štai, Reina paėmė ir parodė vyrui jo vietą. - Atsiųsiu vairuotoją tavęs paimti dvyliktą, - šaltai, dalykiškai ištarė. Ir vėl Jaeger grįžo į pradinį tašką. Jis nebebuvo tas besišypsantis, kartkartėmis tikrus ir nuoširdžius jausmus demonstruojantis žmogus. Claudius - vėl griežtas, su niekuo nesiskaitantis viršininkas. Tas, kuris niekaip nesugeba pripažinti, jog klydo ir yra paskutinis idiotas. Vyras atsuko tamsiaplaukei nugarą ir atlapojo salės duris. Ryžtingai nužingsniavo atgal į žmonių minią, nė nežvilgtelėdamas į užnugary likusią merginą. |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:47 | |
| | Stebėdama kaip Klaudijus tolsta, moteris tyliai atsiduso ir nuėjo prie rūbinės. Pasiėmusi savo kailinius, apsirengė ir išėjo į lauką. Sėdusi į pirmą pasitaikiusį taksi, pasakė namų adresą ir išvažiavo. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
