TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-08-21, 18:29 | |
|  |
|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-01, 16:25 | |
| | Šis penktadeinio vakaras buvo kažkuo įpatingas , gaivus oras pamažu slenkantis per jos marmūrinę odą . lengvas vėjelis glostantis jos aksominius plaukus ir aukštakulnių kaukšėjimas taip maloniai vilnijantis ausis . Ech , tai buvo vienas iš gra-iausių vakarų Sietle , kai ši išėjo į miestą tieisog prablaškyti savo minčių ir išgerti taurė vyno kokioje vertoje dėmesio vietoje . Šiame mieste ji buvo naujokė , nebuvo susipažinusi su vieta ar žmonėmis kurie čia suko ratus taip skubėdami , rodėsi nelaikas tarnauja –mogui o žmogus laikui ir tai buvo taip graudu matyti . Ši tik atsiduso priešakyje pamačiusi viliojančio dizaino restoraną su staliukais lauke , nužingsniavusi prie jo ir radusi vieną atokesniame kampe prie stiklo į restoraną prisėdo ant vienos iš kėdžių . Ant sekančios pasidėjo savo rankinę ir net neskaičiusi meniu rankos mostu pakvietėpadavėją . Šyptelėjo pakėlusi akutes į simpatišką vaikiną , - Man taurę „ Shardone „ vyno . Norėčiau išlaikyti ,- ištarė ir nuleiduo akutes į menių kuris jau puikavosi jos dailiose rankose . Ištiesų nebuvo alkana , tačiau buvo įdomu ką įdomaus jie čia siulo. |
|
| | 2016-11-03, 21:09 | |
| Šis vakaras tebuvo vienas iš daugelio tokių pačių vakarų, kaip ir įprasta, vaikinas iš savo namų išėjo jau beveik temstant. Tačiau skirtingai nei visada, šį kartą Dorianas patraukė link restorano. Ši vieta puikiai tiks apšilimui. Priėjęs prie laisvo staliuko Dorianas lengvai klestelėjo ant kėdės, pakvietęs padavėją šis užsisakė visą degtinės butelį. Laukdamas kol padavėjas atneš jo užsakymą, vaikinas akimis peržvelgė aplinką. Akims sustojus už žavios blondinės sėdinčios vos už kelių staliukų nuo jo, Dorianas kreivai šyptelėjo. Merginos jam tebuvo reikalingos tam tikram laiko praleidimui, tačiau šį kartą galėjo padaryti išimtį. Padavėjui atnešus gėrimą Dorianas nenorom nusuko žvilgsnį nuo šviesaplaukės.
Greitai ištuštinęs stiklinę degtinės pastatė ją ant staliuko, jis čia atėjo praleisti gerai laiko, o ne galvoti apie savo pareigas, tačiau niekaip negalėjo sau įsakyti negalvoti apie medžioklę, kuri buvo numatyta jau šiandien naktį. Galima sakyti, jog jis buvo kiek apsėstas savo veikla, jeigu per dieną nieko nenužudydavo jis jautėsi prislėgtas, irzlus ir nelaimingas. Jam tai buvo kaip tam tikras žaidimas, suvylioti auką ir ją nužudyti, taip jis darydavo su merginomis. O vaikinus tiesiog prie vietos nudobdavo. Dorianas vadovaudavosi viena vienintele taisykle: pulk pirmas. Galima buvo sakyti, jog ji visada pasiteisindavo, bent jau medžioklėje. Dažniausiai šis išviliodavo savo aukas į ten, kur nebūdavo pašalinių akių, tada viskas klostydavosi jo naudai, nors ir tekdavo nemenkai pasidarbuoti jog taip įvyktų. Pakėlęs į viršų degtinės butelį vaikinas primerkė akis, dar nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nieko nelaukęs įsipylė dar gėrimo į stiklinę. Galbūt ir blogai padarė čia atėjęs, tokios būklės jis negalės blaiviai mąstyti, o medžioklėje tai buvo vienas iš svarbiausių aspektų, kuris neretai nulemdavo medžioklės baigtį. |
|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-05, 14:13 | |
| | Colletttė nemėgo laukti , o ir jos paprastas užsakymas buvo neatnešamas labai ilgai . Kiek susierzinusi ši vėliai pakėlė rankutę ir pamojavo ją pamiršusiai padavėjai , jog ši pasiskubintų su jos vynų . Visgi laikas ėjo o ir pati moteris turėjo ką veikti ir be sedėjimo restorane . Darbo ji turėjo įvalias , visgi vadovavimas psihiatrinei ligoninei nebuvo toks paprastas ir lengvas. Taigi tik po gerų penkiolikos minučių moters stalą papuošė raudono vyno taurė , ši atmestinai vyptelėjusi padavėjai akimis ją nulydėjo . Paėmė į savo dailią rankutę vyno taurę ir gurkštelėjo mažą gurkšnelį akimis perbėgdama per visus atėjusius naujus žmones. Jos žavus žvilgsnis maloniai nulydėjo netoliese sėdintį simpatišką vyruką kuris akivaizdžiai buvo žmogus , o jai vien tik taurės vyno tikrai neužteks . Pamasčiusi jog tai puiki proga ši su taure rankose atsistojo nuo savo kėdutės , kita ;aisva ranka pagriebė rankinę ir nukulniavo prie tolimesnio stalo . Tik netyčia išsikišęs vyro bato galas privertė ją susvirduliuoti . Netyčia užkliuvusi , matyt savo mintis suorientavusi tik į pulsuojančią vyro arteriją kakle prarado budrumą ir vyno taurė nejučiomis išsipylė tiesiai ant prie stalo sedėjusio vyro kelnių . Colettė giliai atsiduso , -Ar bent įsivaizduojate , kiek ši vyno taurė yra verta , - prunkštelėjo net nemanydama atsiprašyti , juk jis čia kojas laiko visai nevietoje ir trugdo praėjimui. |
|
